Rusiško kapitalo prekybos tinklui „Mere“ Lietuvoje – klausimai dėl išlikimo: gali sulaukti sankcijų

Dvi įmonės: „Litproduktai“ ir „Valientė“ yra parduotuvių „Mere“ valdytojos. „Litproduktai“ finansinės ataskaitos dar nepateikė, tačiau iš 2023 m. pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė fiksavo 11,8 tūkst. eurų nuostolį.

Tuo metu bendrovei „Valientė“ sekėsi kur kas geriau. „Registrų centrui“ perduota ataskaita rodo, kad pernai įmonės grynasis pelnas smarkiai išaugo. 2023 m. jis siekė 691 tūkst. eurų, o pernai – 1,2 mln. eurų.

Lietuvoje, liepos 14 d. duomenimis, „Mere“ dirba 259 darbuotojai. Įmonės finansinius rodiklius pakomentuoti paprašėme ir įmonės „Valientė“ vadovę Rosiną Tutariševą, tačiau pastaroji į užklausą neatsakė.

Perduotoje audito ataskaitoje pateiktas ir UAB „Valientė“ akcininkų sąrašas. 66 proc. akcijų priklauso Annai Šnaider, 15 proc. – Rustamui Kilizhekovui, 12 proc. – Andrejui Šnaideriui, 5 proc. – Valerijui Jakovlevui ir 2 proc. – Andrejui Veikulainenui.

Broliai Andrejus ir Sergejus Šnaideriai Rusijoje valdo ir parduotuvių tinklą „Svetofor“. Anot leidinio „Forbes“, jie turi daugiau nei 2 tūkst. parduotuvių Rusijoje. Šių žemų kainų prekybos tinklo parduotuvių galima rasti ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje, Kinijoje, Kazachastane ir Serbijoje.

Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas teigė, kad Lietuva turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų, jog sąsajų su Rusijos režimo finansavimu turinčios įmonės Lietuvoje negalėtų veikti.

Lrytui sakė, kad „Mere“ mūsų rinkoje sekasi kur kas geriau nei kitiems senbuviams, pavyzdžiui, prekybos tinklui „Rimi Lietuva“, kuris pernai fiksavo nuostolius.

Praėjusiais metais „Rimi Lietuva“ pranešė turėjusi 2,1 mln. eurų nuostolį. „Rimi“ toliau dirba su nuostoliais, o štai „Mere“ dirba visai sėkmingai. Žmonės bėga nuo aukštų kainų ir bando išgyventi. <...> Lietuvoje pajamų lygis ES kontekste yra vienas žemesnių, o prekybos tinkluose kainos aukštesnės nei Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje“, – stebisi A. Vizickas.

„Pricer.lt“ vadovas yra lankęsis „Mere“ parduotuvėje ir jis išsklaido vyraujančią nuomonę, kad jose lankosi tik mažiausias pajamas uždirbantys žmonės.

Anot jo, ten apsiperka ir įmonių atstovai, kurie mielu noru perka pigesnį kopijavimo popierių, ten zuja ir smulkesnių kavinių atstovai, apsirūpindami pigesnėmis prekėmis.

„Nuvažiuokite į jų stovėjimo aikšteles ir pamatysite, kokie ten stovi automobiliai. Galbūt skubama su išvadomis, kad ten perka skurdžiausiai gyvenantys“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Pasiteiravus, kodėl vieni prekybininkai šiemet fiksavo nuostolį, o „Mere“ skaičiuoja rekordinius pelnus, A. Vizickas aiškina, kad tai lemia pačių didžiųjų prekybos tinklų taikomi dideli antkainiai.

„Jie motyvuoja tuo, kad dirba mažoje rinkoje ir jie uždirba ne iš masės, o nuo kiekvieno pirkinio. O „Mere“ „tėvai“ yra „Svetofor“ kapitalas, o šis tinklas dirba per kiekį – parduoda daug ir nebrangiai. Mūsų žiniomis „Mere“ taiko apie 32 proc. antkainį, o prieš tai jis buvo dar mažesnis – 16 proc. Su tokiais antkainiais jie mūsų rinkoje atrodo labai pigūs. Galite tik įsivaizduoti, koks antkainis yra pas mūsų prekybininkus. <...> Jeigu mūsų pirkėjams prekės su tokiais „Mere“ antkainiais yra pigios, tai parodo kaip labai pas mus brangu“, – neabejoja „Pricer.lt“ vadovas.

Anot pašnekovo, „Mere“ randa ir daugiau būdų susimažinti sąnaudas. Parduotuvės išdėstomos sandėlio principu: prekės tiesiog kraunamos ne į lentynas, o paliekamos dėžėse. Šios parduotuvės taip pat dažniausiai veikia atokesnėse miestų vietose.

„Į periferiją dažniausiai joks kitas verslas eiti nenori. Jie moka nedidelę nuomos kainą“, – tikina A. Vizickas.

Be to, anot pašnekovo, „Mere“ visiškai neskiria pinigų reklamai ir visą informacijos sklaidą rengia savo darbuotojų pagalba per socialinių tinklų grupes.

„Pažiūrėkite, kiek pinigų komunikacijai skiria kiti prekybos tinklai pasakoti legendoms, kiek ir kas pas juos kainuoja“, – priduria jis.

Dalis šalių „Mere“ parduotuvėms užtrenkė duris. Tarp jų – Ukraina, Jungtinė Karalystė, Belgija. Nepraėjus nei metams po pirmosios parduotuvės atidarymo Ispanijoje, įmonė paskelbė čia uždaranti parduotuves.

„Mere“ veiklą nutraukė ir Lenkijoje. Naujienų agentūra ELTA pranešė, kad Lenkijos vidaus reikalų ministerija į sankcionuojamų bendrovių ir asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklą „Mere“ ir jo savininkus rusus. Pasak Lenkijos nacionalinės mokesčių administracijos, kuri pateikė prašymą dėl sankcijų, bendrovė netiesiogiai remia Rusijos agresiją Ukrainoje.

Sankcijos buvo pritaikytos įmonei „Torgservis PL“ ir S. bei A. Šnaideriams. Abiejų brolių valdomų akcijų vertė siekia 13 mln. zlotų, o tai sudaro maždaug 3 mln. eurų. Įtraukimas į sankcijų sąrašą Lenkijoje reiškia, kad juridinio arba fizinio asmens finansiniams aktyvams ir ekonominiams resursams taikomas areštas, jie negali dalyvauti valstybės vykdomuose pirkimuose ir konkursuose. Fiziniams asmenims, jeigu jie yra užsienio valstybės piliečiai, taip pat draudžiama atvykti į Lenkiją. Ukraina abiem broliams pritaikė sankcijas 2021 ir 2022 metais, nes jiems priklauso daugybės Rusijoje veikiančių įmonių akcijos.

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius Lrytui sako, kad neteisinga tai, kad „Valiente“ akcininkai pelnosi iš „Mere“ parduotuvių veikiančių Lietuvoje.

„Jei šie Rusijos piliečiai iš to pelnosi – taip neturėtų būti. Žinoma, iš kitos pusės, patirsime nepatogumų dėl šiose parduotuvėse dirbančių žmonių. Dar iki Seimo rudens sesijos turėsime pokalbių su Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo klausimu ir priimsime sprendimus. Jeigu mūsų kaimynai taiko sankcijas, mes irgi neturėtume taikyti tam tikrų išlygų“, – užtikrina S. Bucevičius.

Politikas atkreipia dėmesį ir į tai, kad „Mere“ pirkėjai atrado šiose parduotuvėse tai, ko nesugebėjo pasiūlyti kiti šios rinkos žaidėjai.

„Žmonės, matyt, ten eina ne iš gero gyvenimo žinodami, kad leidžia uždirbti Rusijos akcininkams pelną. Klausimas ar mūsų prekybos tinklai su savo viršpelniais negalėtų nusileisti? Gal tada tiesiog natūraliai „Mere“ pas mus net būtų neatsiradę“, – svarsto Ekonomikos komiteto pirmininkas „aušrietis“ S.Bacevičius.

„Mere“ atžvilgiu savo retoriką griežtina ir daugiau politikų. EIMIN ministras Lukas Savickas Lrytui

„Lietuvos tarnybos taip pat ne kartą jau įrodė, kad geba puikiai atlikti savo darbą sankcijų taikymo ir jų apeidinėjimo užkardymo srityje. Lieka tik klausimas, ar jos turi visus pakankamus įrankius, tai ir prašome įvertinti atsakingų institucijų“, – pabrėžia ministras.

EIMIN perduotame komentare taip pat nurodoma, kad Lietuva turi aiškias procedūras, kaip įgyvendinamos ES sankcijos Rusijai, kaip vykdoma jų taikymo priežiūra.

Reaguodama į viešojoje erdvėje kylantį susidomėjimą dėl Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“, kurio valdymas siejamas su rusiško kapitalo subjektais bei fiziniais asmenimis, ministerija kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją.

Pastaroji vadovauja Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai, dėl to EIMIN prašo įvertinti faktinę situaciją bei imtis priemonių ir veiksmų siekiant užtikrinti vienodą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo praktiką tiek nacionaliniu, tiek ir ES ir trečiųjų šalių sąjungininkų lygiu.

„Ministerijos prašoma įvertinti minimų minėtų fizinių asmenų įtraukimo į nacionalinį sankcionuojamų subjektų sąrašą pagrįstumą (remiantis ES ar nacionaliniais kriterijais) bei įvertinti galimas priemones, kurios galėtų būti taikomos rusiško kapitalo įmonių veiklai apriboti Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant rizikai dėl jų sąsajų su Rusijos režimo finansavimu“, – teigiama atsiųstame EIMIN komentare.

Pagal „Creditinfo“ 2023–2024 m. duomenis, Lietuvoje fiksuotos maždaug 129 įmonės su Rusijos kapitalo dalimi, tuo tarpu 2022 m. jų buvo apie 208. Minėtų įmonių bendra apyvarta sumažėjo nuo 70 mln. eurų iki apie 51,8 mln eurų.