Užsitęsusios šio pavasario šalnos, pirminiais vertinimais, sunaikino apie 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus, sako žemės ūkio ministras.
Pasak Igno Hofmano, Lietuva šalnų žalos kompensavimo klausimą kels europiniu lygiu – Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.
„Žydėjimo procesas nėra pasibaigęs, kada jis pasibaigs, tada bus galima objektyviai įvertinti. Vakar turėjome susitikimą su sodininkystės ir uogininkystės sektoriaus atstovais, kalbėjom apie esamą situaciją. Tikrai nuostoliai yra didžiuliai, preliminariai vertinant 70–80 proc. jau šiandien yra netekimų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė I. Hofmanas.
„Imamės pastangų, kad klausimas dėl šalnų būtų įtrauktas ir į ministrų tarybą (ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje – BNS), artimiausią, į kurią vyksiu kitą pirmadienį. Apie tai kalbėsime ir su Europos Komisijos atstovais“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, situacija dėl šalnų yra išskirtinė, nes šalčiai truko beveik tris savaites, o augalų apsauga nuo jų yra ribota ir brangi.
„Priemonių, kuriomis galima apsisaugoti nuo šalnų, nėra, o jeigu ir yra, jos labai brangios. O tokios, kurios gali šiek tiek gelbėti situaciją ir kurias sodininkai turi, (…) efektyvios tik labai trumpą laiką“, – aiškino I. Hofmanas.
Anot jo, ar dėl to būtų skelbiama valstybės lygio ekstremali padėtis, priklausys nuo to, kiek savivaldybių ją paskelbs.
„Galbūt užteks ir to, kad atitinkamos savivaldybės, kurios yra nukentėjusios nuo šalnų, jos paskelbtų ir mes jau tada galim įjungt tam tikrus teisinius mechanizmus“, – teigė žemės ūkio ministras.
Kaip BNS anksčiau teigė uogų augintojai, ankstyvas vaiskrūmių žydėjimas pranašavo gausų derlių, tačiau jo dėl vėliau įsivyravusių šalnų praktiškai nebebus.
Šalnų žalą ūkiams trečiadienį aptars Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Viceministras: birželį paaiškės parama nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams
Žemės ūkio viceministras sako, kad ministerija birželį spręs dėl galimos paramos ūkininkams, patyrusiems didelių nuostolių dėl pavasarinių šalnų.
„Birželio pradžioje ministerija oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pas juos surinktą žalų mastą, pobūdį. Šie duomenys leis priimti sprendimus dėl paramos mechanizmo aktyvavimo ir kitų tolesnių veiksmų, skirtų nukentėjusiems ūkininkams“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė Gediminas Tamašauskis.
Pasak jo, apie situaciją Lietuvoje ministerija informavo ir Europos Komisiją tikintis, kad šis klausimas bus svarstomas ir „priimti tam tikri sprendimai Lietuvai“.
„Pavasarinės šalnos kuo toliau, tuo labiau tampa vis dažnesnis reiškinys ir daro vis didesnį poveikį Lietuvos žemės ūkiui, ypatingai sodininkystei, uogininkystei, tam tikriems žieminių augalų pasėliams. Šių metų situacija išryškino ūkininkų pažeidžiamumą ir būtinybę iš valstybės pusės reaguoti skubiai“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, kol kas iš 43 atsakiusių savivaldybių nė viena nenumato skelbti ekstremalios situacijos, tačiau G. Tamašauskis neatmeta, kad situacija gali pasikeisti.
„Daugiausia prašymų ir didžiausi plotai fiksuoti Vilkaviškio rajone, yra pateiktas 21 prašymas dėl 314 hektarų, taip pat 18 prašymų dėl nušalusių plotų yra Jurbarko rajone, Kaišiadoryse, Šakiuose, Anykščiuose ir kitose savivaldybėse“, – vardijo viceministras.
Pasak G. Tamašauskio, kol kas ūkininkai kreipiasi daugiausiai dėl nušalusių uogų, sodų, daržovių, rapsų.
Paramos tvarka, anot viceministro, priklausys nuo to, ar valstybės lygiu bus paskelbta ekstremali situacija, ar bus naudojamos valstybės pagalbos lėšos, o gal pavyks išsiderėti ir gauti paramą iš Europos Komisijos.
G. Tamašauskio teigimu, už 2024 metais šalnų padarytą žalą sodams ir uogynams numatyta skirti 1,3 mln. eurų kompensacijų, jos bus išmokėtos pagal valstybės pagalbos taisykles: „Tai ilgas procesas, taisykles dar reikė suderinti su savivaldybėmis bei su Europos Komisija“.
Anot jo, šiuo metu ūkininkai vis dar gali teikti paraiškas dėl pasėlių draudimo paramos – įmokų kompensavimui šiemet skirta 6 mln. eurų ES ir kiek daugiau nei 6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos.
„Akivaizdu, šalnų grėsmė nėra atsitiktinis reiškinys, dėl klimato kaitos didėja ekstremalių orų dažnumas, intensyvumas, todėl manome, kad labai svarbu remti tikslines investicijas, nukreiptas į prevencinių priemonių diegimą“, – teigė G. Tamašauskis.
