Lietuva gegužės 8-ąją atidaromame paviljone Venecijos architektūros bienalėje pristatys septynis sovietmečiu, nepriklausomybė laikotarpiu pastatytus ir projektuojamus pastatus, prie kurių ves išrauta medžio šaknis ir vaizdo projekcijos apie urbanistikos ryšį su bendruomene.
Lietuvos paviljonas ketvirtadienį žiniasklaidai pristatytas laikinajame Nacionalinio architektūros instituto (NAI) biure Kaune, kur vakarop sulig bienalės komandos išlydėtuvėmis vyks pernai veikti pradėjusios institucijos prisistatymas visuomenei.
Norėjo panaudoti Ceikinių ąžuolą
Kaip rašė BNS, Lietuvai 19-oje Venecijos bienalėje atstovaus Lietuvos architektų sąjungos projektas „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“, kurio kuratorius yra sąjungos pirmininkas, architektas Gintaras Balčytis.
„Tos žinios, kurios svarbios yra architektams, norisi jas akcentuoti, todėl vienas mūsų tokių skaudulių ekspozicijoje yra eksponuoti nukirsto, išrautojo medžio šaknį, kuri rodo apie tai, kas atsitinka, kai mes išrauname fizines ir galbūt mentalines šaknis“, – sakė Venecijos architektūros bienalės komisarė Jūratė Tutlytė.
Jos teigimu, paviljono autoriai norėjo eksponuoti užpernai Vilniaus Ceikinių gatvėje nukirsto ilgaamžio ąžuolo šaknį, bet nebuvo galimybės tai padaryti.
Dėl šio medžio kirtimo visuomenėje buvo kilęs pasipiktinimas, nekilnojamojo turto plėtotojams aplinkosaugininkai skyrė baudą, nustatyta 141 tūkst. eurų žala gamtai.
„Mes norėjome tą ąžuolo šaknį išsitraukti, bet, deja, nepavyko, kiekviena šaknis turi savo sudėtingumus dėl to, kas yra aplinkui. (…) Tai yra jau nukirsto medžio šaknis“, – sakė J. Tutlytė, pabrėžusi, kad medis specialiai paviljonui nebuvo kertamas.
Lietuvos paviljono ekspozicija bienalėje susideda iš trijų dalių.
Kaune į Venecijos architektūros bienalę išlydima Lietuvos paviljono komanda
„Eksponuosime tą medžio šaką kaip emocinį trigerį, kuris turėtų sukelti daug apmąstymų. Jį lydės vaizdo projekcijos, kurias parengė duetas „Bionics“. Tai yra samplaika tarp tų probleminių iššūkių, kuriuos reflektuoja ir pati bendruomenė“, – nurodė komisarė.
Trečioje dalyje bus demonstruojami Lietuvos architektūros pavyzdžiai iš XX amžiaus antros pusės ir šių dienų, anot J. Tutlytės, liudijantys gerąjį santykį, kai medis tampa architektūros įkvėpimo šaltiniu ir išeities tašku, ne problema, kurią reikia pašalinti.
Ekspozicijoje pristatomi septyni pastatai
Kaip BNS sakė G. Balčytis, sovietmečio architektūrai atstovauja Albino Čepio projektuota Martyno Mažvydo bibliotekos skaitykla Palangoje, ten pat esantis to paties autoriaus parodų paviljonas „Kupeta“ ir Algimanto Lėcko poilsio namai „Žilvinas“.
„Šiems laikams atstovauja Vilkaviškio autobusų stotis, pastatyta 2020 metais pagal G. Balčyčio projektą, ateities projektams atstovauja trys pastatai. Tai Valstybinių miškų urėdijos lankytojų centras ir administracinis pastatas (Pylimų kaime – BNS) bei Druskininkų autobusų stoties projektas, kuris pradedamas įgyvendinti“, – sakė architektas.
Lietuvos paviljono ekspozicija bus įrengta Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje, dar žinomoje Ospedaletto šventovės vardu.
Nacionalinio paviljono atidarymas vyks gegužės 8-osios vakarą, paviljonas veiks iki lapkričio 23 dienos.
Kaip skelbė BNS, pradinis Lietuvos kultūros tarybos paviljonui skirtas biudžetas siekė 200 tūkst. eurų. Projekto rengėjų prašymu, jis buvo padidintas iki 280 tūkst. eurų. Didžioji dalis sumos, anot J. Tutlytės, skiriama paviljono patalpų nuomai.
„Kreipėmės į Lietuvos kultūros tarybą du kartus ir gavome papildomą finansavimą, juolab žinome, kad nuo kitų met7 Venecijos architektūros meno bienalės jau turės 300 tūkst. eurų biudžetą. Mūsų siekia apie 280 tūkst. eurų su viršaus dabar šiai minutei“, – sakė komisarė.
„Didžioji dalis keliauja patalpų nuomai, išlaikymui, valymui, taip pat žmonėms, kurie prižiūrės“, – pridūrė ji.
Kubą vaizdo projekcijoms padėjo pagaminti paviljono mecenatas „Fitsout“. Kaip nurodė J. Tutlytė, ši baldų gamybos bendrovė prie projekto prisidėjo apie 60 tūkst. eurų.
„Be rėmėjo labai skaitlingo indėlio nebūtume sugebėję įgyvendinti to, ką turime“, – nurodė komisarė.
Iš viso prie Lietuvos paviljono projekto prisidėjo per 35 dalyvių – eksponatų autorių, įvairių sričių kūrėjų, koordinatorių, konsultantų.
Venecijos architektūros bienalė yra kas dvejus metus nuo 1980-ųjų rengiamas vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje. Lietuva bienalėje dalyvauja nuo 2016 metų, kai debiutavo prisistatydama kartu su Latvija ir Estija „Baltijos paviljone“.
Kaip pažymi Lietuvos architektūros institutas, renginys suteikia progą pasaulinėje arenoje pristatyti Lietuvos kūrėjų idėjas ir vizijas, kurias viešo konkurso būdu atrenka Lietuvos kultūros tarybos architektūros srities ekspertai.
