Tvarkant miestą kartais įgyvendinama tokių sprendimų, kurie ir specialistams sunkiai suvokiami, – keliose Kauno vietose atsirado ne tik nepatogumų, bet ir pavojų pėstiesiems bei dviratininkams keliančios kliūtys.
Kovo 11-osios gatvėje prie kultūros centro „Girstutis“ ir greta esančio prekybos centro yra automobilių stovėjimo aikštelė.
Kaunietis Robertas Norkus pastebėjo, kad prieš mėnesį prie vieno įvažiavimo į aikštelę buvo įrengti pakeliamieji užtvarai, o priešais juos sumontuota vaizdo kamera.
Ji įrengta toje vietoje, kur įvažiavimą į aikštelę kerta pėstieji, todėl šie turi ne tik stebėti, ar iš jos arba į ją nesuka automobiliai, bet ir laviruoti tarp kameros ir užtvarų.
„Žmonių būna visokių, yra ir sunkiai paeinančių. Taip pat motinos vežimėliais vežioja vaikus. Tokia kliūtis kelia nepatogumų.
Nejaugi pačioje aikštelėje nebuvo vietos kamerai įrengti?“ – stebėjosi kaunietis.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius sakė, jog ieškoma geriausio sprendimo, kad kamera būtų patraukta kuo giliau į aikštelę ir pėstiesiems būtų mažiau kliūčių pereiti įvažiavimą.
„Tikimės, kad darbus pavyks atlikti per kelias savaites“, – tikino M. Matusevičius.
Praėjusią vasarą taip pat buvo atnaujinta Kauno centre esanti Šiaulių gatvė – paklota nauja asfalto danga, įrengti šaligatviai.
Vienoje vietoje pusiau ant šaligatvio, pusiau ant automobilių stovėjimo aikštelės įrengtas požeminių komunikacijų dangtis ir darbininkai apmūrijo jį gana aukštais šaligatvio borteliais.
Greta šios kliūties gyvenantis architektas Eugenijus Maskoliūnas stebėjosi tokiu sprendimu.
Kaunietis įsitikinęs, kad ši kliūtis pavojinga pėstiesiems, bet dar labiau dviratininkams arba žmonėms, kurie važiuoja paspirtukais.
„Pėstieji kliūtį gali pastebėti iš tolo, bet greitai važiuojantiems žmonėms ji labai pavojinga.
Mane stebina, kad buvo nuspręsta bortelį sumūryti ten, kur jo visai nereikia. Jį būtina sulyginti su grindiniu“, – kalbėjo architektas.
E. Maskoliūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atnaujinant šaligatvį palei visus namus buvo palikti ir trinkelėmis neužkloti žemės ruožai.
„Darbininkų klausiau, kodėl taip padaryta, – juk neuždengta žemė drėgsta, dėl to prastėja namo pamatų būklė.
Nors žadėjo, kad prie namų trinkeles taip pat paklos, jau praėjo beveik metai, o nieko nepadaryta“, – piktinosi kaunietis.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tikino, kad šią situaciją įvertins ir su darbus atlikusiais rangovais bus sprendžiama, ką daryti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
