Kauno „caro“ ir jo svitos reidas į Vičiūnus bene ryškiausiai atidengė miesto žaizdas: vienos šeimos įsigalėjimo tvaikas jau darosi nepakeliamas

Neseniai nuskambėjo atvejis, kuomet daugiabutį Žaliakalnyje, A. Mackevičiaus gatvėje statyti užsimojus mero Visvaldo Matijošaičio sūnui, miesto Tarybos nariui Šarūnui Matijošaičiui, sklypo paskirtis buvo pakeista per kelias dienas.

„Paprastiems mirtingiesiems“ siūlau nueiti į savivaldybę ir pasiekti, kad dėl jūsų sklypų taip pat būtų triūsiama tokiais tempais. Be pažinčių ir kitokių priėjimų, tiesiog ateikite kaip žmonės „iš gatvės‘.

Daugelis, žinoma, su tuo susidūrė, ir kiek gi teko laukti? Pora mėnesių? Pusmetį? O štai Š. Matijošaičiui pavyko apsisukti keletą dienelių.

Pastarasis jau tampa tikru sklypų virtuozu, jų supirkinėjimo žvaigžde, ir žaibiškas greitis, kuomet nuosavybės teises Kaune atkūrę savivaldybėje suformuotų sklypų savininkai žemesnėmis nei rinkos kainomis masiškai parduodavo mero atžalai, atpučia keistą pojūtį apie lygius ir gerokai lygesnius piliečius.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/02/25/verslas/top20-sarasas-daugiausiai-nt-valdantis-politikas-lietuvoje-matijosaitis/

Galima prisiminti ir atvejį, kuomet Kauno savivaldybėje buvo skubiai prastūminėjamos Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio plano korektūros, už kurių kyšojo V. Matijošaičio verslo letena – jo statybos firma šalia įsigijo žemes ir prieš pat balsavimą įregistravo 15 sklypų, kuriuose užsimota statyti ir pardavinėti namus.

Savivaldybės aparatas mero interesams buvo pajungtas ir tada, kai jos administracija kreipėsi dėl krepšinio sirgalių skanduotės apie krabą ir laisvo elgesio moterį – nors šie žodžiai buvo skirti asmeniškai V. Matijošaičiui, pareiškimas buvo suraitytas ir savivaldybės vardu.

Paskutinis atvejis šalinant nelegalią tvorą Vičiūnuose, Kruonio gatvėje – taip pat itin iškalbingas.

Taip, neteisėtai prie vietos gyventojo Audriaus Juršės namo iškilusi tvora turi būti perkelta atgal, į jo sklypo ribas, ką yra įpareigojęs ir teismas.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/03/27/miestas/griauti-tvoros-viciunuose-su-v-matijosaiciu-ir-policijos-pareigunais-gyventojai-izvelgia-mero-kersta/

Tačiau labiausiai stebina tam metamų savivaldybės pajėgų mastai.

Todėl ir kyla minčių, kad A. Juršė, pasidalijęs įtarimais apie galimą V. Matijošaičio kerštą (Vičiūnų bendruomenė priešinasi mero sūnaus Š. Matijošaičio planams jos kaimynystėje statyti daugiabučius), nėra labai nutolęs nuo tiesos.

Maždaug pusę metro už bendruomenės nario A. Juršės valdos ribų į valstybinę žemę išsikišusi tvora nekėlė avarinių situacijų, netrukdė gatve važiuoti automobiliams, nekėlė nepatogumų pėstiesiems.

Panašių atvejų, ir gerokai blogesnių, kuomet privačios tvoros ar pastatai įsiterpia į valstybinę žemę, mieste ir aplink jį yra daugybė. Pasitaiko, kai netgi atimama galimybė kaimynams prieiti komunikacijų, visuomenei užkertami keliai vaikščioti po miško teritorijas, užgrobiami gerokai didesni plotai.

Tačiau ar kas nors matė atvejį, kad dėl tvoros šalinimo iš privačios ar valstybinės teritorijos atvyktų ne tik meras, bet ir gana gausi jo palyda, kurią sudarė aukštas pareigas savivaldybėje užimantys veikėjai: administracijos direktorius Tadas Metelionis, jo pavaduotojas Paulius Keras, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis?

Ar kas gali įsivaizduoti, kad demokratiniame, nepotizmo ir naudojimosi padėtimi skersvėjų nekošiamame mieste jo meras, susigrūdęs rankas į kišenes asmeniškai įvykio vietoje nurodinėtų tos pačios savivaldybės įmonės „Kauno švara“ atstovams („Krauk tvorą į mašiną“), o nueidamas dar pademonstruotų savo elegancijos perlus („Ė, o kur Saulius“)?

Pabandykite bet kas, susiduriantis su daug didesniais savivalės pavyzdžiais (pavyzdžiui, kažkas pastato kitiems gyventojams, bendruomenės trukdantį, žalą darantį objektą daugiabučio kieme ar privačioje valdoje išdaigina tvorą, pro kurią kaimynams, bendraturčiams negalima prieiti prie bendros žemės, komunikacijų) susisiekti su savivaldybe ir paprašyti, kad, jau esant teismo sprendimui, atvyktų miesto galva, savivaldybės administracijos vadovas, skyrių vedėjai, etc.

Galimybė, kad kas iš pačių aukščiausių savivaldybės atstovų nors kels koją iš kabinetų, greičiausiai būtų lygi laimėti loterijoje milijoną.

O reikalai, kurie gali būti susiję su Matijošaičiais, tvarkomi visiškai kitaip.

A. Pakalniškio aiškinimai, kad anksčiau savivaldybei neteko susidurti su tokiomis problemomis („kad įsijungtų advokatai ir susidurtume su tokiomis dirbtinėmis kliūtimis, kai prikaišiojama dėl savavaldžiavimo“) yra tokie skylėti ir nevykę, kad net neverta jų plačiau aptarinėti: kone kiekviename teisiniame ginče dėl savavališkai išdygusių tvorų dalyvauja nesutariančių šalių advokatai ir bemaž visur yra dirbtinės kliūtys, savavaldžiavimo požymiai.

Tačiau tai bene pirmas atvejis, kuomet bendruomenės, pasipriešinusios mero sūnaus statybų užmojams, teritorijoje iškilus nelegaliai tvorai, dėl jos iškėlimo būtų metami tokie savivaldybės resursai, įskaitant ir aukštas pareigas užimančių valdininkų, politikų pasirodymus.

Regis, V. Matijošaičio šeimos „neprieteliams“ pajungiamas ir savivaldybės tinklapis, ir iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomas Ryšių su visuomene skyrius, kurio atstovai po minėtos plejados apsilankymo Vičiūnuose nedelsiant ištiražavo kultūringu bendravimu iš tolo dvelkiančius mero epitetus („šūdžiai“ ir pan.).

Kauniečiai prie balsadėžių savo miestą įstūmė į autokratiją, vienos šeimos įsigalėjimą, nesiskaitymą – mūsų mylimą miestą apima vis tirštesnis naudojimosi statusu ir padėtimi tvaikas, kurį būtina stabdyti.