Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) praėjusiais metais skelbė, jog Lietuvoje 1 iš 4 moterų patiria smurtą, taip pat vis daugiau dėmesio sulaukia būtent seksualinio smurto problema. Nepaisant to, smurtą patyrusioms moterims ne visada pavyksta pasiekti teisingumą – pagalbą seksualinio smurtu aukoms teikiančios organizacijos pastebi, jog teisėsauga neretai į nukentėjusių moterų problemas žiūri pro pirštus.
Šiuo tikslu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) Kaune kovo 13-14 d. organizavo mokymus „Seksualinės prievartos trauma – išgirsti, atpažinti, padėti“.
Mokymų metu buvo siekiama atkreipti dėmesį ir į padėtį Ukrainoje. Trečius metus karo siaubiamoje valstybėje seksualinis smurtas prieš moteris taip pat yra tapęs karo ginklu.
Be to, nuo karo bėgančios ukrainietės Lietuvoje neretai tampa prostitucijos ar prekybos žmonėmis aukomis.
Ketvirtadienį organizuotoje mokymų dalyje daugiau dėmesio skirta seksualiniam smurtui karo kontekste, o penktadienį KOPŽI ir kiti svečiai pasidalino savo patirtimis, kaip gi seksualinio smurto aukoms sekasi ieškoti teisingumo.
Savivaldybės nelinkusios bendradarbiauti
Mokymų metu buvo pristatytos ir kelių atvejų analizės. Štai vienu atveju į KOPŽI kreipėsi 20 m. amžiaus moteris, turinti mažametį vaiką ir patekusi į sudėtingą situaciją. Tuomet centras ją nukreipė į nakvynės namus.
Nors nakvynės namai turėtų būti saugi vieta labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, praktika byloja ką kita. Šiuose nakvynės namuose moteris buvo išžaginta kito nakvynės namų gyventojo.
Kaip paaiškino K. Mišinienė, šiuose nakvynės namuose moterys ir vyrai gyvena kartu, nors ir atskiruose kambariuose.
„Vienos durys moterų, kitos vyrų. Savivaldybė pasakė, jog tai „integracija“, šiais laikais jokių atskyrimų būti negali“, – paaiškino K. Mišinienė.
Portalo žiniomis, taip apgyvendindama ne tik šiuose nakvynės namuose. Tačiau ir yra išimčių – pavyzdžiui, vienuose Kaune veikiančiuose nakvynės namuose moterys ir vyrai paprastai apgyvendinami skirtinguose pastatuose.
Tiesa, šiuo metu atliekama pastato renovacija, tad kol kas moterų ir vyrų patalpas skiria koridorius.
Grįžtant prie įvykių Klaipėdoje, nukentėjusiajai vėliau pavyko pasiekti teisingumą, mat prievartautojo atžvilgiu teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
„Kodėl tą darei, kodėl tylėjai, kodėl palaukei 10 minučių ir tik tada nuėjai pasakyti budinčiajam?“, – tokių klausimų teisme sulaukė nukentėjusioji.
K. Mišinienė apgailestauja, jog nors šiuo atveju smurto aukai pavyko pasiekti teisingumą, platesnių pokyčių savivaldybėje neįvyko.
„Šis atvejis šokiravo, nes tai įvyko vietoje, kurioje teikiamos paslaugos pažeidžiamiems žmonėms. Mūsų tikslas buvo parodyti savivaldybei, kad tvarka yra ydinga.
Gal (savivaldybė, aut. pastaba) daugiau padarė išvadas, kad KOPŽI reikia neįsileisti. Situacija nepasikeitė, tačiau padarėme ką galėjome, momentinį teisingumą pasiekėme“, – pasakojo K. Mišinienė.
Smaugti išmoko kalėjime
Keli kiti atvejai, į kuriuos KOPŽI atkreipė dėmesį, yra kur kas geriau žinomi visuomenėje.
Šiemet vasarį, anksčiau keturis kartus už seksualinius nusikaltimus teistas uostamiesčio gyventojas Vidmantas Judeikis vėl sulaukė Temidės žodžio – teismas jam skyrė subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Visgi tokia bausmė buvo kur kas švelnesnė nei siūlė prokuroras A. Saunorius – prokuroras tuomet siūlė skirti 17 metų laisvės atėmimo bausmę ir po teismo posėdžio sakė, jog nuosprendį skųs.
Šios bausmės V. Judeikis susilaukė dėl praėjusių metų balandžio 14 d. uostamiesčio Dragūnų kvartale įvykdyto išpuolio prieš pilnametę merginą. Tuomet paaiškėjo, jog išpuolis buvo ypatingai žiaurus, buvo keliama versija, jog moterį vyras bandė ir nužudyti.
Šis atvejis visuomenėje daug dėmesio sulaukė ir todėl, jog kraupų nusikaltimą V. Judeikis įvykdė ką tik išėjęs į laisvę – praėjus maždaug savaitei laiko, jis vėl grįžo tykoti aukų ten pat, kur ir anksčiau.
Kaip pasakojo K. Mišinienė, po išpuolio pradėtas ikiteisminis tyrimas ilgai netruko, įrodymus teisėsauga surinko gana greitai. Tačiau kova prasidėjo teisme.
„Kaltinamasis pradėjo keisti istoriją – iš pradžių (ikiteisminio tyrimo metu, pastaba) aiškino, kaip nekenčia moterų, teigia, kad jeigu galėtų, jas visas nužudytų. Bet teismo metu aiškino, jog nenorėjo nužudyti, nesusivaldė“, – teigė K. Mišinienė.
Iš tiesų, V. Judeikiui buvo pareikštas kaltinimas nužudymu siekiant išreikšti neapykantą moterims – tai pirmas atvejis Lietuvos teismų praktikoje, kai pareiškiamas toks kaltinimas.
Tačiau šios nusikalstamos veikos teismas neįžiūrėjo, kaip ir pasikėsinimo nužudyti.
Galiausiai V. Judeikis buvo pripažintas kaltu tik dėl seksualinio merginos prievartavimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, mat nukentėjusioji moteris patyrė daugybinius kūno sužalojimus.
KOPŽI direktorė pabrėžia, jog su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
„Nuo aukų skausmo ir kraujo, jis seksualiai susijaudina“, – teigė K. Mišinienė.
„Teisme vyko diskusijos, kiek sekundžių trunka smaugimas, nenužudant. Teko girdėti viešų samprotavimų, kad šis asmuo taip mokėjo spausti gerklę, kad nenužudytų“, – pridūrė specialistė, taip pat pasakojusi, jog nukentėjusioji tik teismo metu išgirdo, kas jai nutiko išpuolio metu.
K. Mišinienė neabejoja, jog švelnesnės bausmės V. Judeikis sulaukė ir todėl, kad teisme pasakojo, kaip kalėjimo išmokė smaugti – taigi, su mergina elgėsi taip, kaip kalėjime elgėsi su juo.
„Kalėjimuose veikia kastos. Teisėjai girdi skundus, kas vyksta įkalinimo įstaigose (…).
Matyt tai sujaudino teisėjus, jų laikysena tapo žmogiška. Manau tai turėjo poveikio bausmės nustatymui. Teismas kažkaip neatsižvelgė, kad jis yra recidyvistas, ir tai nebuvo pripažinta sunkinančia aplinkybe“, – paaiškino K. Mišinienė.
„Aš nemanau, kad jis melavo“, – pridūrė KOPŽI direktorė.
Ji teigė, jog iš šio atvejo galima padaryti kelias išvadas. Pirmiausia, kad įkalinimo įstaigos nuteistųjų elgesio dažnu atveju pakeisti nesugeba – anot ekspertės, šiuo atžvilgiu įkalinimo įstaigos turi kur pasitempti.
Taip pat, anot K. Mišinienės, už seksualinius nusikaltimus Lietuvoje skiriamos bausmės yra pakankamai nedidelės – ypač įvertinus, jog nemaža dalis nuteistųjų į laisvę išeina neatlikę viso bausmės laiko, ar gana greitai suteikiamos sąlygos išvykti iš įkalinimo įstaigos.
Centro vadovė atkreipė dėmesį į 2022 m. vasaros įvykius, kuomet Alytaus katalikiškos Šv. Benedikto gimnazijos Chemijos mokytojas Vytautas Pėstininkas buvo nuteistas už vaikų seksualinį prievartavimą. Pirmosios instancijos teismas jam skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas bausmės nepakeitė, tad mokytojas buvo nusiųstas už grotų.
„Jau dabar jį mato prie namų, jis išleidžiamas 3 dienas per savaitę. Kas per nesąmonė? Teisme jis nesigailėjo, pagrindinių nusikaltimų nepripažino“, – prisiminė K. Mišinienė.
Teisė į nemokamą teisinę pagalbą – popierinė
Anot K. Mišinienės, šiandien valstybinės garantuojama teisinė pagalba aukoms – daugiau graži idėja, nei realybė.
„Teko suprasti, kad valstybės teikiama teisinė pagalba yra popierinė. Be abejo, ne visada.
Bet tai daugiau išimtys, daugelis šių advokatų yra pervargę, persidirbę, į bylas ateina nepasiruošę“, – mokymų metu kalbėjo K. Mišinienė.
Tad specialistė pabrėžia, jog norint teisme laimėti bylą, beveik visuomet tenka ieškoti patyrusių advokatų. Kuriems tenka mokėti nemenkus honorarus.
„Supratome, kad su šitokiais partneriais bylų nelaimėsime. O laikui einant, augo ambicijos, mes norime ne tik dalyvauti procese bet ir laimėti bylas“, – pabrėžė specialistė.
K. Mišinienė pastebi, jog prievartautojai ir prekeiviai žmonėmis neretai apsiginkluoja aršiais ir daug patirties turinčiais gynėjais.
Už pastarąjį nusikaltimą (pagal BK 147 str. 2 d.) gali grėsti ir iki dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, tad šiuos nusikaltėlius teisme dažnai gina buvę prokurorai ir teisėjai.
Štai vienu atveju (su kuriuo plačiau teko susipažinti ir šių eilučių autoriui) iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo slenksčio nukeliavusioje prekybos žmonėmis byloje, tris galiausiai už grotų pasiųstus vyrus atstovavo buvęs Klaipėdos apygardos prokuroras.
„Negali pastatyti advokato, kuris yra pavargęs ir nori kuo greičiau bėgti į kitą posėdį“, – reziumavo K. Mišinienė.
Žala dažnai neatlyginama
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiais įvardinti asmenys turi teisę pateikti civilinius ieškinius, siekdami atlyginimo patirtai žalai. Visgi ir šis procesas dažnai nuvilia.
Kaip pastebi K. Mišinienė, paprastai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, prekybos žmonėmis ar kitų itin sunkių nusikaltimų, priteisiamos apgailėtinos sumos, siekiančios 1-3 tūkst. eurų.
Nors teismai gali priteisti ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančias sumas, tačiau praktikoje to nedaro – matyt sugriautų likimų vertė nėra tokia didelė.
Tačiau ir šias sumas nukentėjusieji ne visuomet atsiima – reikalingas elektroninis parašas ir bent minimalus kompiuterinis raštingumas.
„Teisingumo ministerija atsakinga už Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bet nėra jokio monitoringo, kodėl tiek daug atvejų yra, kai nukentėjusieji neatsiima kompensacijos“, – teigia K. Mišinienė.
Būdamas teisiamųjų suole, dar galėjo teikti konsultacijas
Paskutinis atvejis kuriuo penktadienį pasidalino KOPŽI – susijęs su migracijos tema. Liūdnai pagarsėjęs psichologas Tomas Kelpša buvo baigęs mokymus apie vaikų psichologiją, turėjo teisę dalyvauti vaikų apklausose. 2021 m. Lietuvą ištikusios imigrantų krizės metu, šis psichologas dirbo su labiausiai pažeidžiamais imigrantais.
Keturis iš jų jis seksualiai išnaudojo, ir ne kartą – tai konstatavo Vilniaus apylinkės teismas, buvusį psichologą pripažinusį kaltu ir paskyrusį vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Beje, ši bausmė buvo griežtesnė, nei siūlė prokuroras. Prokuroras šioje byloje prašė T. Kelpšai skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus, atidėti bausmės vykdymą 2 metams.
Dirbdamas Medininkų užsieniečių registracijos centre, T. Kelpša naudojo psichinę prievartą prieš keturis imigrantus – jiems grasino, kad jeigu šie imigrantai netenkins jo lytinės aistros oraliniu ir analiniu būdu, jiems nebus suteiktas prieglobstis, jie bus grąžinti į kilmės šalį.
Iš esmės tai buvo melas, mat tiesiogiai spręsti dėl prieglobsčio prašymų T. Kelpša teisės neturėjo, tačiau imigrantai tuo metu to nesuprato.
„Jis vaikščiojo su karine uniforma ir jie net iš pradžių nesuprato, kad jis yra psichologas“, – teigė K. Mišinienė.
Portalo žiniomis, minėti keturi nukentėjusieji jau kelis metus gyvena užsienyje. Apie tai pasakota ir mokymų metu.
„Dabar jie Jungtinėje Karalystėje, labai neblogai jiems sekasi. Mokosi dirba, pamatome kūrybingus žmones, kuriančius ateitį. Mes labai akcentuojame nelegalumą, tačiau kitoje aplinkoje tuos pačius žmones galime pamatyti visiškai kitomis spalvomis“, – pabrėžė KOPŽI vadovė.
Kaip pasakojo mokymuose dalyvavusi socialinė darbuotoja, T. Kelpša net ir būdamas teisiamųjų suole galėjo teikti psichologo konsultacijas, dar ilgą laiką buvo vaikų psichologų sąrašuose.
„Labai svarbu googlintis pas kokį specialistą einate“, – pridūrė ji.
