Dėl neišpildytų pažadų su valdančiasiais socialdemokratais po Seimo rinkimų nusivylęs Tomas Bagdanskis bandė bylinėtis su partija, tačiau teismai atsisakė priimti jo ieškinį.
Kauno apygardos teismas antradienį atmetė jo skundą, taip palikdamas galioti pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nesiimti nagrinėti civilinės bylos.
Vyras pernai kreipėsi į Vilniaus teismą, siekdamas iš socialdemokratų prisiteisti 500 eurų kompensaciją už tai, kad ši politinė jėga nesilaikė priešrinkiminių pažadų nesijungti į valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“ ir į Vyriausybės vadovus deleguoti partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę.
Ieškinyje T. Bagdanskis teigė, kad buvo pažeistas jo, kaip rinkėjo, teisėtas lūkestis, suklaidinti ir kiti rinkėjai.
Vyras teismui pareiškė, kad dėl to, jog Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neįgyvendino priešrinkiminių pažadų, jis patyrė pažeminimą, stresą ir yra sukrėstas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai lapkritį atsisakė priimti šį ieškinį argumentuodamas, kad ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik tokie atsakovo veiksmai ar neveikimas, kuris ieškovui sukelia teisinius padarinius. Tokį sprendimą T. Bagdanskis apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Kauno apygardos teismas skundą atmetė, konstatavęs, kad jis yra nepagrįstas, o apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai taikė įstatymus ir jo sprendimas yra pagrįstas.
„Vilniaus miesto apylinkės teismas (…) tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovo reikalavimas nėra susiję su jo (ieškovo) konkrečiomis materialiosiomis teisėmis bei pareigomis, o pasirinktas teisės gynimo būdas negali sukurti materialiųjų teisinių padarinių“, – teigiama Kauno teismo pranešime spaudai.
„Ieškovas, kaip ir visi kiti piliečiai, (…) turi teisę naudotis rinkimų teise, bet neturi teisės ir negali tiesiogiai daryti įtakos nei Vyriausybės, nei Seimo valdančiosios daugumos formavimui“, – rašoma jame.
Teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei bet kuris kitas pilietis nežino, kokie bus rinkimų rezultatai, todėl negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad būtent socialdemokratai gaus daugiausiai balsų ir turės teisę formuoti koaliciją bei siūlyti premjero kandidatūrą.
„Tai kiekvieno Lietuvos piliečio teisė mėginti teisme ieškoti teisybės, jei mano, kad jo teisės pažeistos“, – bylą antradienį komentavo premjeras Gintautas Paluckas.
Seimo rinkimai vyko pernai spalį, socialdemokratai juose iškovojo 52 mandatus.
Praėjus kelioms dienoms po pergalės, V. Blinkevičiūtė pareiškė dėl sveikatos ir amžiaus atsisakanti siekio tapti ministre pirmininke, nors žadėjo vadovauti Vyriausybei prieš rinkimus.
Socdemai prieš rinkimus taip pat sakė sunkiai įsivaizduojantys buvimą koalicijoje su „Nemuno aušra“, tačiau ši partija galiausiai buvo pakviesta į valdančiąją daugumą kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
