Po to, kai Kauno miesto savivaldybės įsteigta įmonė „Kauno švara“, teikianti paslaugas ne tik savo miesto, bet ir kitose savivaldybėse, buvo padalinta į dvi bendroves, apie tai pranešęs naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė klausimų iš Jurbarko. Nes šio miesto daugiabučiuose gyvenantys žmonės naudojasi kitos Kauno miesto savivaldybės įmonės – AB „Kauno energija“ – paslaugomis.
Žurnalistei, kiekvieno mėnesio pradžioje informuojančiai portalo skaitytojus apie „Kauno energijos“ paslaugų kainas, kurios, deja, vis didėja, telefonu paskambino Jurbarko gyventoju prisistatęs Romas A. Jis klausė, ar nekainuotų jurbarkiečiams pigiau tiek centralizuotai tiekiamas šildymas, tiek karštas vanduo, jeigu jų mieste esantis AB „Kauno energija“ padalinys taptų savarankišku ir priklausytų Jurbarko rajono savivaldybei.
Dera priminti, kad „Kauno energijos“ tiekiama šiluma gyventojams kainuoja vienodai visoje šios įmonės aptarnaujamoje teritorijoje, – ir Kauno mieste, ir Kauno rajone, ir Jurbarke. Tačiau dviejų pastarųjų savivaldybių gyventojai už Kauno savivaldybės įmonės patiektą karštą vandenį moka brangiau nei kauniečiai. Skirtingose „Kauno energijos“ veiklos rinkos vietovėse karšto vandens kaina – skirtinga.
Skambinu tiesiogiai Jurbarko rajono merui Skirmantui Mockevičiui ir peradresuoju jam jurbarkiečio klausimą. Papildomai, dar pasiteirauju, ar nebuvo gavęs iš stambiausios Kauno miesto savivaldybės įmonės pasiūlymo dėl Jurbarko katilinės veiklos perspektyvos, galimo savarankiškumo.
„Alternatyvaus šilumos tiekėjo mes neturime, monopolistas yra „Kauno energija“, ir taip – nuo seno, gal nuo atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pirmųjų metų. Tikslios datos dabar neįvardinsiu. Galiu tik pasakyti, jog tokią situaciją jau radau 2015-aisiais, kai buvau išrinktas meru.
Jurbarko mieste dabar turime apie šimtą daugiabučių, ir beveik visų jų gyventojai yra „Kauno energijos“ paslaugų pirkėjai. Mūsų savivaldybei priklauso vos kiek daugiau nei vienas procentas šios įmonės akcijų. Tad esame per menki ir nematome prasmės, ką nors diktuoti didžiajam akcininkui. Bendrovės „Kauno energija“ valdyba kas mėnesį nustato paslaugų tarifus, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba juos patvirtina. Jurbarko norai gauti paslaugas pigiau, deja, čia įtakos neturi.
Mes nei anksčiau, nei dabar tikrai nesame gavę pasiūlymų dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžios įmonės „Kauno energija“ dalies galimo pirkimo. Be to, dabar atsiskirti būtų labai sudėtinga, ir juo labiau akivaizdu, kad tokia infrastruktūra Jurbarko rajono savivaldybei labai brangiai kainuotų“, – paaiškino šio rajono meras S. Mockevičius.
Prisimenant įmonės istoriją, „Kauno energijos“ veiklos ištakomis galima laikyti Petrašiūnų elektrinės, darbą pradėjusios 1958 metais, pagrindu įkurtą 1963-aisiais šiluminių tinklų cechą – Kauno šilumos tinklus. Jurbarko miesto šilumos tinklai prie jų buvo prijungti 1985 metais.
AB „Kauno energija“ įregistruota 1997 metų rugpjūčio 22 dieną.
Iki šių dienų į šios bendrovės infrastruktūrą investuota daugybė milijonų eurų – Europos Sąjungos ir pačios įmonės lėšų. Nemažai investicijų skirta ir Jurbarko padaliniui modernizuoti.
„Mūsų laikas“ (Jurbarko miesto ir rajono laikraštis) 2016 metų spalio 7 dieną rašė: „Svarbiausias projekto statyti Jurbarke biokuro katilą tikslas, Kauno miesto mero, AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininko Visvaldo Matijošaičio nuomone, – kad žmonės pajustų realų šilumos kainos sumažėjimą. Jau dabar Kaune, atsiradus keletui biokuro katilinių, pasijuto realus šilumos kainos sumažėjimas. Bendrovės „Kauno energija“ tiekiama šiluma tapo viena pigiausių šalyje. O įdiegus biokuro deginimo įrenginius Jurbarko katilinėje, šis sumažėjimas turėtų pasijusti dar labiau, nes bus sumažinta šilumos gamybos savikaina Jurbarke“.
Daugiau šia tema
Po kelerių metų, kai su Jurbarko katilinės modernizavimu susiję planai tapo realybe, žurnalistams buvo pateiktas toks komentaras: „Iki šiol Jurbarke veikiančiame „Kauno energijos“ filiale šilumai gaminti buvo naudojamos brangios dujos, ir dėl to šilumos savikaina buvo maždaug 40 proc. didesnė, nei visos bendrovės mastu nustatytas šilumos tarifas. Dėl to keletą pastarųjų metų už dalį Jurbarko gyventojų suvartotos šilumos mokėjo kauniečiai. Pasak specialistų, kasmet tekdavo padengti apie 700 tūkst. eurų skirtumą“.
Įmonės interneto svetainėje dabar skelbiama: „Kauno energija“ šilumą ir karštą vandenį tiekia daugiau nei 125 tūkst. vartotojų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke, prižiūri daugiau nei 450 km besitęsiančias šilumos trasas“.
Nuo 2006-ųjų AB „Kauno energija“ dalyvavo 497 civilinėse bylose (skaičiuojamos tik viešai skelbiamos aukštesnės instancijos teismų bylos). Daugiau kaip pusėje jų bendrovė buvo ieškovė (nurodyta rekvizitai.vz.lt). Dažniausiai šiai Kauno miesto savivaldybės valdomai turtingiausiai bei pelningiausiai įmonei tenka bylinėtis su savo klientais, skolininkais, kurie neišgali laiku atsiskaityti už jiems suteiktas paslaugas.
Tame pačiame portale paskelbti konsoliduoti AB „Kauno energija“ finansiniai duomenys byloja, kad 2020-aisiais bendrovės pardavimų pajamos buvo 42 milijonai 30 tūkst. eurų, o grynojo pelno tais metais gauta 628 tūkst. Eur. Tačiau vos po kelių metų, 2023-aisiais, pardavimai išaugo iki 87 mln. 992 tūkst. eurų, grynasis pelnas – net iki 6 mln. 653 tūkst. eurų.
„Kauno energija“ turi 374 darbuotojus (apdraustuosius), vidutinis priskaičiuotas atlyginimas pernai lapkritį buvo 2 496,61 Eur. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia apie 74,5 mln. Eur. Įmonės transporto parką sudaro 85 automobiliai.
