Sausio 21 dieną Žemės link Saulė paleido vainikinės masės išsiveržimo pliūpsį. Prognozuojama, kad sausio 24-25 dienomis plazma bus pasiekusi mūsų planetą, todėl kils vidutinio stiprumo geomagnetinė audra. Jos metu tikėtinos ir šiaurės pašvaistės.
Remiantis „Space Weather“ duomenimis, geomagnetinė audra bus G1-G2 kategorijos, t.y. silpna arba vidutinio stiprumo.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) pranešime nurodoma, kad sausio 24 dieną šiauriniame Žemės pusrutulyje numatomos pašvaistės.
Kaip rašo NOAA, vainikinės Saulės masės išsiveržimo (plazmos dalelių) greitis siekia nuo 250 km/s iki 3000 km/s. Galingiausi ir greičiausi į Žemę nukreipti Saulės plazmos išsiveržimai gali pasiekti mūsų planetą vos per 15–18 valandų.
Geomagnetinės audros stiprumas pagal NOAA skirstomas nuo G1 (silpnos) iki G5 (ekstremalios). Stiprios geomagnetinės audros metu gali kilti elektros perdavimo, radijo ir palydovinio ryšio sutrikimų. Medikai ragina audros metu pasaugoti save ir perspėti artimuosius, nes gali paūmėti įvairios sveikatos problemos. Geomagnetinės audros metu dažniausiai susiformuoja vadinamosios Šiaurės (poliarinės) pašvaistės.
Pastaruosius kelerius metus po stipresnių vainikinės masės išsiveržimų Šiaurės pašvaistės neretai matomos ir Lietuvoje. Tad ir po pastarojo galingo plazmos pliūpsnio į Žemę įspūdingų reginių danguje jau laukia kosminių reiškinių medžiotojai.
25-asis Saulės ciklas Saulės aktyvumo ciklai skaičiuojami nuo 1755-ųjų. Ciklo trukmė – maždaug 11 metų, o vadinamojo viso Saulės aktyvumo ciklo trukmė – 22 metai. Padidėjęs Saulės dėmių, žybsnių ir plazmos pliūpsnių kiekis siejamas su Saulės aktyvumo ciklu. Manoma, kad dabartinis Saulės ciklas savo aukščiausią tašką bus pasiekęs 2024–2025 metais, aktyvumo minimumą Saulė pasieks maždaug 2035 metais.
Daugiau skaitykite čia.