Dėl daugiabučio Č. Sasnausko gatvėje nugriovimo teismo sprendimu savivaldybė kaltės nemato ir kiek tai atsieis mokesčių mokėtojams, – dar nepasidomėjo.
Po to, kai „Kas vyksta Kaune“ šių metų pradžioje buvo publikuota savivaldybės leidimu Žaliakalnyje pastatyto privataus trijų aukštų daugiabučio istorija, pasibaigusi teismo nutartimi nugriauti 21 butą turintį pastatą, naujienų portalas pateikė keletą klausimų Kauno miesto savivaldybei. Tačiau sulaukus atsakymų, paaiškėjo, kad kai kurie esminiai turinčiai teisę žinoti visuomenei reikšmingi klausimai miesto valdžios rūmuose buvo, švelniai tariant, „praleisti pro ausis“.
„Kas vyksta Kaune“ paklausė:
1. Kodėl buvo nepastebėta, kad projektas neatitinka patvirtintų sąlygų, ir kokių prevencinių priemonių imsitės, kad ateityje būtų išvengta tokių situacijų, kaip Č. Sasnausko gatvėje?
2. Ar Kauno miesto savivaldybė yra pasirengusi padengti teismo priteistą 60 proc. daugiabučio nugriovimo kaštų dalį, ir kaip tai paveiks savivaldybės biudžetą bei kitų projektų finansavimą? Kiek preliminariai tai savivaldybei gali kainuoti?
3. Kada buvo išduotas statybos leidimas, pagal kurį nelegaliai pastatytas šis daugiabutis?
4. Ar Kauno savivaldybės vadovybė reikalaus neteisėtai statybos leidimą išdavusiųjų atsakomybės?
Kauno miesto savivaldybė (tiksliau – Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė) atsakė:
„Leidimas statyti naują statinį išduotas 2017 metų spalio 17 dieną. Statinio projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, parengtas nekorektiškai – skyrėsi tekstinės dalies ir brėžinių duomenys. Tai suklaidino projektą tikrinančius asmenis.
Šiuo metu teismo sprendimo vykdymo – griovimo – teisė perduota bylos ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Neturime duomenų, ar ši institucija yra inicijavusi griovimo paslaugų pirkimą ir kokie šio pirkimo įkainiai“.
Daugiau šia tema
P. S. Jei iš tikrųjų savivalda – tai ne politika, o ūkiniai reikalai, kaip ne kartą sakė Kauno meru tapęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis, tai be jokios abejonės jam žinomos ir sąvokos „klaida“, „atsakomybė“, „prevencija“, „finansiniai kaštai“. Pastaruosius jis ne kartą paminėjo ir su dideliu entuziazmu statydamas 8 m aukščio obeliską policijai. Tada visuomenei buvo paaiškinta, jog meras palaiko pareigūnų veteranų iniciatyvą, todėl savivaldybė neliks nuošalyje, – skirs tam lėšų.
O svarbiausia, kad paminklui bus panaudotos veteranų surinktos aukos – dešimtadalis obelisko vertės. Savivaldybė, disponuojanti viešaisiais finansais, nenutylėjo ir sumos (daugiau nei 215 tūkst. eurų), kurią 2023-aisiais teko išimti iš mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto, statant obeliską nuo renovacijos „atributikos“ ir šiandien dar neišvaduotoje Laisvės alėjos atkarpoje. O vėliau merui, žurnalistų kamantinėjamam, teko pripažinti, kad veteranų aukos obelisko statybai tesiekė 8 tūkst. eurų.
Tarp kitko, paveldosaugininkams tas obeliskas „užkliuvo“ dar nepastatytas. Bet nepaisant to, „Vieningo Kauno“ dauguma savivaldybės taryboje nulėmė jo patvirtinimą, vietos politikams projekto net neapsvarsčius.
„Obeliskas būtų statomas kultūros paveldo vietovėje. Savivaldybė prieš kelis mėnesius Kultūros paveldo departamentui pateikė derinti projektinius pasiūlymus. Paveldosaugininkai jų nederino. Šokiravo tokia gigantomanija ir vieta. Nustebino procedūrų (nei etinių, nei teisinių) nesilaikymas, nes miestas yra visų, Laisvės alėja priklauso visiems, o šiam paminklui naudojami bus savivaldybės, t.y. mūsų pinigai, tai gal galėtume ir mes kažkokią nuomonę pasakyti. Juk demokratija, bet nebuvo jokios diskusijos“, – teigia Kultūros paveldo departamento skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus. (Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-06-16.)
Kaip bebūtų, obeliskas stovi. Gal dar vienas toks netruks išdygti už mokesčius mokančių kauniečių pinigus kitoje Laisvės alėjos vietoje. Tarkim, skirtas prokuratūrai. Juk ši ilgai tyrė, tačiau galop prieš pat 2025-uosius nutraukė tyrimą dėl nuteisto ir sąlyginai izoliuotoje aplinkoje (nes savaitgaliai galimi namuose) „už visus“ atgailaujančio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko pirminių parodymų. Kokių? Apie savivaldos rūmuose egzistuojančią (tikėtina) grupės asmenų (valstybės tarnautojų) taikomą miesto sklypų (valstybinės žemės) užvaldymo (perėmimo, pasidalinimo) schemą. Apie tai plačiau rašyta Vygando Trainio rašinyje.
