Prokuratūrai praėjusią savaitę nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Kauno savivaldybėje, susidaro įspūdis, kad viskas vyko ne pagal teisingumo, o pagal „vsio zakonno“ principus – galutinai tapo aišku, kad Temidės kirčio sulaukė tik buvęs savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, o tie įtakingi asmenys, kuriuos jis įvardijo kaip „organizuotos nusikalstamos grupės“ narius, iš balos išlipo sausutėliai.
Sprendimas numarinti bylą galėtų tapti pavyzdžiu ateities kartoms, kurios rašys teisės vadovėlius, kaip vienas labiausiai akis badančių baltų siūlų panaudojimo atvejų – iš turimos medžiagos rekonstravus įvykius kyla mintis, kad visas tyrimas vyko tarsi keistame filme, kuriame iš pat pradžių nebuvo trykštama entuziazmu užčiuopti kokias nors reikšmingesnes gijas. Regis, nenorėta netgi pabandyti giliau pasikapstyti po V. Šiliausko pateiktais faktais, kurie buvo išties skandalingi, rezonansiniai ir kuriuos vardan viešo intereso buvo būtina giliau panarstyti.
Šioje istorijoje svarbu atkreipti dėmesį į datas, kurios apnuogina teisėsaugos vangumą ir priverčia iš nuostabos plačiai išpūsti akis.
2022 metų kovo 9 dieną per pareigūnų operaciją su rekordiniu Lietuvoje 260 000 eurų kyšiu iš „Autokaustos“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus, savivaldybei renkantis rangovą valdiškiems užsakymams atlikti, įkliuvęs V. Šiliauskas vos po dviejų savaičių, kovo 22 dieną, praneša pareigūnams turintis svarbios ir vertingos informacijos, galinčios padėti atskleisti „organizuotos grupės“ padarytus nusikaltimus.
Nereikia būti kriminalistikos asu, kad suprastum, jog gavus tokias žinias, reikia veikti žaibiškai, nes vienas užgriebtas nusikaltimas, ketvirčio milijono kyšis, gali atvesti prie ištisos pogrindžio karalystės su įtakingais miesto verslo ir politikos atstovais, daugybės galimų tamsių schemų ir epizodų.
Laiko faktorius čia be galo svarbus, nes naivu tikėtis, kad nuskambėjus žiniai apie V. Šiliausko ir J. Kriaučiūno sulaikymus, „organizuota grupė“, jeigu ji iš tikrųjų egzistavo, toliau ramiai gurkšnos arbatėlę, laukdama, kol STT prisikas ir prie jos. Kiekviena sugaišta diena, netgi valanda, didino riziką, kad įkalčiai gali būti sunaikinti, visi galai suslėpti.
Ar pagal šiuos V. Šiliausko pateiktus duomenis buvo skubiai pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, operatyviai surengtos apklausos apklausos savivaldybėje ir už jos ribų, atlikti dokumentų poėmiai, kratos, kiti neatidėlioti veiksmai, kad galimų aferų užmaskavimui būtų užkirstas kelias? Ar bendradarbiauti su teisėsauga sutikusio V. Šiliausko buvo tuojau pat pareikalauta kuo išsamiau viską papasakoti, surengti jo apklausą. šiuos faktus užprotokoluojant ir jais remiantis, bandyti pačiupti jautį už ragų, kol jis nenuklydo į tolimas lankas?
Tačiau panašu, jog absoliučiai jokios skubos nebuvo – pareigūnų reakcija priminė vėžlių brigados pasiuntimą į gaisravietę malšinti liepsnų.
Laikas tiksi, bėga dienos ir savaitės, tačiau rašytiniai paaiškinimai iš V. Šiliausko paimami tiktai praėjus maždaug dviem mėnesiams nuo jo „skilimo“, 2022 metų balandžio 16 dieną. Ikiteisminis tyrimas pagal V. Šiliausko pateiktus faktus nuo kyšininkavimo bylos kažkodėl atskiriamas tik po metų, 2023 metų kovo 17 dieną (iš tikrųjų, greiti tempai), o jis pats pirmą ir paskutinį kartą apklausiamas, dėmesio – 2024 metų gruodžio 12 dieną. Dar po savaitės byla nutraukiama, neįžvelgus piktnaudžiavimo požymių.
Rašytiniuose paaiškinimuose bei 2022 metų balandžio 7-osios pažymoje, V. Šiliauskas išklojo teisėsaugai nemažai faktų apie galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi savivaldybės viršūnėse siekiant asmeninės naudos, nurodė mero Visvaldo Matijošaičio, jo sūnaus, miesto tarybos nario Šarūno Matijošaičio, savivaldybės skyrių vadovų, to paties „Autokaustos“ direktoriaus ir vieno savininkų J. Kriaučiūno pavardes.
V. Šiliauskas minėjo konkrečius atvejus, susijusius su pastatu „Britanika“, buvusiu restoranu „Versalis“, vandenvietės apsaugos zona Vičiūnuose, žemės sklypu Karaliaus Mindaugo prospekte prie restorano „Mcdonald‘s“ ir daugeliu kitų objektų.
Minėtoje pažymoje V. Šiliauskas žadėjo duoti išsamius parodymus apie „organizuotos grupės“ narių galimai neteisėtus veiksmus, paminėdamas dešimtis adresų.
Tačiau tai buvo informaciniai „griaučiai“ – norint išsiaiškinti, ar savivaldybės administracijos direktoriaus pateikti duomenys yra teisingi, pirmiausiai, kaip atspirties taško, reikėjo jo apklausos.
Taip, ji buvo atlikta, tačiau tik 2024 metų gruodį, praėjus beveik 3 metams nuo pirmųjų signalų teisėsaugai apie „organizuotą nusikalstamą grupę“, ir toks gumos tempimas yra išties iškalbingas.
Žadėdamas pareigūnams pateikti išsamesnę informaciją, V. Šiliauskas siekė įgyti tam tikras apsaugas suteikiantį pranešėjo statusą, taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės – be abejo, jis nėra šventas, už milžinišką kyšį pelnytai atsidūrė „sanatorijoje“ su grotomis, tačiau įvertinus visumą, susidaro aiškus įspūdis, pareigūnų veiksmai šioje istorijoje daug kur buvo pavėluoti.
Nors prokuratūra aiškina, jog buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų, gauti specialistų tyrimai, išanalizuoti kiti „reikšmingi duomenys“, tačiau kas buvo padaryta, kokia apimtimi, ir svarbiausia, ar tie veiksmai buvo savalaikiai, absoliučiai nedetalizuojama.
Ir jeigu šešėlinė grupė, pagal V. Šiliausko pasakojimą apėmusi pačias Kauno valdžios viršūnes, iš tikrųjų veikė, kyla didelės abejonės, kad teisėsauga padarė toli gražu ne viską, mėginant užčiuopti galimas slaptas gijas.
Turime, deja, paveikslą, kuriame nuteistas tik vienas asmuo, o nuo kitų, įskaitant ir rekordiniu kyšiu V. Šiliauską tepdavusį „Autokaustos“ šefą J. Kriaučiūną, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės labai abejotinais pagrindais, kostiumų nenukrito nė dulkelė.
Nenuteisus J. Kriaučiūno ir „Autokaustos“ kaip juridinio asmens, ši statybų bendrovė po kyšininkavimo skandalo nenustojo gauti sultingų ir riebių savivaldybės užsakymų.
Visa V. Šiliausko teisėsaugai įvardinta „grietinėlė“ savivaldybės pastate toliau priima su miestu susijusius svarbiausius sprendimus.
Regis, „vsio zakonno“ vežimas rieda visu pajėgumu.
