Dėl to turėtų artimiausiame posėdyje apsispręsti Kauno miesto savivaldybės taryba. Nuo 2020 metų šios tarybos (2019-aisiais) priimtu sprendimu, sąraše esančių pastatų savininkams privalu mokėti ne taikomą kitiems savininkams (0,7 proc. dydžio) nekilnojamojo turto mokestį. Apsileidėliams mušama per kišenę, raginant kuo greičiau savo turtą tvarkyti, – jiems taikomas galimas maksimalus – 3 proc. NT mokesčio tarifas. Abu šie tarifai taikomi ir apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokesčius už 2024-uosius metus.
Kaip paaiškino tarybos sprendimo projektą parengusio savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė, pagal LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, mokesčio tarifą, kuris galioja savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, nustato savivaldybės taryba. Nustatomas tarifas gali būti intervale nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Savivaldybės taryba gali nustatyti konkretų ar kelis konkrečius mokesčio tarifus. Kaune turto savininkams, prižiūrintiems savo pastatus, jau ne vienerius metus taikomas šiek tiek didesnis (0,2 procentinio punkto) už leistiną minimalų NT mokesčio tarifas.
„Tarifai diferencijuojami, atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą (pavyzdžiui: apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelią pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ir kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai ir pan.), teisinį statusą (pavyzdžiui: priskirtas nekilnojamosioms kultūros vertybėms, architektūros paminklams ir pan.), jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus)“, – teigia sprendimo projekto rengėjai – valstybės tarnautojai iš Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus.
Sąrašas tai trumpėja, tai ilgėja
Kai vieno ar kito į „gėdos sąrašą“ patekusių pastatų savininkai pradeda realiai rūpintis savo nekilnojamojo turto renovavimu, kad jis nebebūtų pagrįstai vadinamas Kauno miesto vizualine tarša, kai pagaliau keičiasi turto savininkai, o naujiems ilgai trunka „įsivažiuoti“ rengiant projektus, namas iš sąrašo išbraukiamas. Būna ir teisminių ginčų, po kurių sąraše taip pat nelieka kurio nors vieno ar kito objekto, jame atsidūrusių savivaldybės valia.
Pirmieji turtą apžiūri, iš šono įvertina ir gali jį pasiūlyti pripažinti apleistu ne „žmonės iš gatvės“, bet seniūnijų specialistai. Paskui savo žodį taria kolegos iš miesto savivaldos, galiausiai sąrašą tvirtina kauniečių išrinktieji politikai, kuriems pateikiamas savivaldybės administracijos sudarytas Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ šią savaitę sakė jau minėto savivaldybės skyriaus vedėja S. Šėlienė, kol kas sąraše yra įrašyti 176 apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto objektai. Į 2024 metų papildomą sąrašą siūloma įtraukti dar 19 tokių pačių, priklausančių 15 juridinių ir fizinių asmenų.
„Sprendimo projektu siūloma patvirtinti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2024 metų sąrašą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų administruoti nekilnojamojo turto mokestį už 2024 metus. Tarybai patvirtinus teikiamą sprendimo projektą, padidėtų biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, o apleisto ar neprižiūrimo NT savininkai bus paskatinti greičiau pradėti savo statinių ir pastatų tvarkybos darbus“, – teigė S. Šėlienė.
Vienas iš ilgokai Kauno nepuošiančiųjų…
…yra namas prie „Kauno miesto vartų“- Geležinkelio stoties, Vytauto pr. 1. Kažkada tame name buvo Geležinkeliečių poliklinika. Ir nors nepriklausomybę atsikūrusios Lietuvos tuometiniai įstatymai neleido sveikatos priežiūros objektų grąžinti buvusiems savininkams, prieš keliasdešimt metų pastatas, drauge su priestatu (jis pastatytas ne prieš karą, bet jau jam vykstant, kaip kontrolinis sovietų kariuomenės punktas) kaip turtinis vienetas, tapo Izraelyje gyvenančio piliečio paveldėta nuosavybe.
Kadangi savininkas jokių pastangų dėl šio turto priežiūros, jo atnaujinimo nerodė, NT ėjo iš rankų į rankas. Bet ir kiti savininkai namą prižiūrėjo nebent tinklais „apkaišydami“ riūvančius balkonus ir iš jų bei nuo stogo retsykiais naikindami sužaliavusius iš vėjo atblokštų sėklų medelius, situacija nesikeitė.
Šio namo būklė nepagerėjo ir jam tapus Vilniuje, Konstitucijos prospekte, įsikūrusiai UAB „Irec Baltic“ turtu. Beje, prieš ketverius metus apie renovacijos planus žurnalistams kalbėta dviejų, vienas prieš kitą Vytauto pr. pradžioje stovinčių pastatų atžvilgiu. Tačiau tik vieno, 2-ojo, statinio savininkai įsipareigojimus įvykdė, ir jų namo prie Geležinkelio stoties jau niekas „nekaltina“ Kauno miesto vizualine tarša…
Kai užsiminiau savivaldybės skyriaus vedėjai S. Šėlienei, kad nesmagu kauniečiams matyti, kokios būklės statiniu miestas pasitinka Kauno svečius, atvykusius traukiniu ar autobusu (čia pat – ir tarpmiestinė autobusų stotis), ji sakė, kad ir jai apmaudą kelia „toks vaizdelis“. Ypač šiomis dienomis, kai Kaunas šventiškai pasipuošęs, kai žybsi tūkstančiais lempučių daugybė gatvių ir žinoma, – Vytauto prospektas…
Susipažinkime
Sostinėje įsikūrusi bendrovė, kaip viešai nurodo rekvizitai.vz,lt, užsiimanti statybų verslu ir turinti 15 apdraustų darbuotojų (vidutinis atlyginimas šių metų spalį – 4 674,48 Eur) galima matyti, vystyti neskuba planų, susijusių su konkrečiu NT Kaune. Juolab, kad pernai gavusi 3,42 mln. Eur pajamų, bendrovė pripažino patyrusi menką – 4,17 tūkst. Eur – nuostolį. Tikiu, kad šie metai jai yra kur kas sėkmingesni. Jei ne, – to nuoširdžiai linkime.
Veikia ši įmonė 16 metų, ir nuo 2011-ųjų gegužės dalyvavo 15-oje bylų kaip ieškovė, atsakovė ar kaip tretysis asmuo. Pasak rekvizitai.lt, „sąraše pateikiamos tik tos bylos, kurios buvo skelbiamos viešai, tik civilinės Lietuvos Aukščiausiojo, Lietuvos apeliacinio ir apygardos teismų bylos (duomenų šaltinis INFOLEX)“.
Telefonu mėginu susisiekti su minėtos įmonės vadovu Šarūnu Breive, deja iš moters, kuri atsiliepė man paskambinus, sužinojau, kad direktorius susirgo, jo darbe nėra. Išdėstau, kokia informacija domina portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistę, rašančią straipsnį apie apleistą nekilnojamąjį turtą mieste. „Neturiu kompetencijos atsakyti į jūsų klausimus“, – prisipažįsta mano pašnekovė ir maloniai pasiūlo klausimus atsiųsti internetu. Kad namie galėtų direktorius susipažinti ir atsakyti.
Parašau, savivaldybėje sužinojusi, kad ne vienerius metus namas yra apleisto turto sąraše, o tai reiškia, kad savininkui kasmet tenka pareiga mokėti maksimalų – 3 proc. turto vertės mokestį, ir bendrovės vadovui užduodu tris klausimus: „Ar nesate jo (mokesčio) skolingi? Kada konkrečiai imsitės namo renovacijos? O gal ruošiatės vėl rinkai pasiūlyti tą pastatą tokį, koks dabar yra?“
Per keletą valandų nesulaukusi į juos atsakymo, linkiu p. Šarūnui Breivei greičiau pasveikti. Ir pažadu – temą apie pastato Vytauto pr. 1 Kaune dabartį bei perspektyvą būtinai pratęsime, kai tik jis portalui „Kas vyksta Kaune“ pareikš savo, kaip atsakingo NT savininko – bendrovės vadovo – nuomonę.
Naujokai
Devyniolikos kitų į Kauno miesto savivaldybės sudarytą Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą papildomai įrašomų, baigiantis 2024-iesiems, nekilnojamojo turto objektų savininkai – fiziniai bei juridiniai asmenys. Fiziniai – sąraše nuasmeninami, juridiniai – minimi.
Pastatų, kurių jie tinkamai neprižiūri, yra mažiau nei 19, nes viename name keli savininkai gali turėti atskiras patalpas nuosavybės teise. Tačiau namu rūpintis, kad jis neatrodytų apleistas, privalo visi bendrasavininkiai, proporcingai turimo NT dydžiui. Patekus namui į minimą sąrašą, visiems uždedama ir vienoda – 3 proc. dydžio NT mokesčio našta.
Sąrašo papildyme šįsyk išsiskiria Žaliakalnio papėdėje, ties Senamiesčio riba, pastatas Savanorių pr. 5. Trijų patalpų, kur anksčiau veikė parduotuvė, savininkė yra Šv. Jurgio odontologijos klinika, turinti apie 10 apdraustų darbuotojų. Vidutinis darbo užmokestis, kaip nurodyta rekvizitai.vz.lt, čia siekia pusantro tūkstančio eurų (neatskaičiavus mokesčių). Per 2023-uosius suteikta pajamų už 284 942 eurus, grynojo pelno gauta tik truputį daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Likę turto vienetai tame pačiame name priklauso gyventojams – fiziniams asmenims. Kai kurie iš jų buvo linkę bylinėtis su odontologais. Bet tai baigėsi pastariesiems palankia teismo nutartimi.
Gyventojams priteista sumokėti Šv. Jurgio odontologijos klinikai jos patirtas teismo išlaidas. Vienoje iš teismo (kai klinika buvo ieškovė) nutarčių pasakyta: „Kadangi ieškovė turi atskirą įėjimą į patalpas, todėl jai keičiant paskirtį iš prekybos patalpų į gydymo veiklą, nereikalingas kitų namo gyventojų sutikimas. Tai, kad nereikalingas kitų namo gyventojų bendraturčių sutikimas, patvirtina faktinė aplinkybė, kad ieškovas nuo 2021 m. vykdo odontologijos veiklą ginčo patalpose. Dėl paties odontologijos klinikos veiklos pobūdžio, vykdant odontologijos paslaugų teikimo veiklą ir fakto ginčo tarp bendraturčių nėra.
Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė siekia užsiimti ir kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, neturi įtakos reikalavimo pakeisti patalpų paskirtį iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį nagrinėjimui. Atsakovai, dėl stogo remonto, dėl automobilių aikštelės naudojimo tvarkos nustatymo tarp bendraturčių jokių reikalavimų ieškovei nereiškė. Atsakovai teisminiuose ginčuose pripažino faktą, kad jų sutikimas, pasikeitus teisėms normoms, ieškovei nereikalingas, nes ieškovė turi atskirą patekimą į odontologijos kliniką, bei yra parengusi negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį projektą, su kuriuo atsakovai yra susipažinę“.
Suprantama, jog iki gražaus pastato bendraturčių sugyvenimo dar gali praeiti nemažai laiko. Ir kažin ar jį sutrumpinti padės oficialus pastato Savanorių per. 5 pripažinimas apleistu bei dėl to „ateisiantys“ didesni NT mokesčiai, kurių vengiant, vis tiek teks bendrai pasirūpinti savo nekilnojamuoju turtu…
