Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nepaskelbė galutinio sprendimo už kyšininkavimą nuteisto ir kalinčio buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko byloje – bylą nuspręsta perduoti nagrinėti išplėstinei šio teismo septynių teisėjų kolegijai.
Aukštas pareigas ėjęs buvęs savivaldybės tarnautojas buvo nuteistas už vieno didžiausių šalyje – 260 tūkst. eurų – kyšio priėmimą.
Į LAT su kasaciniais skundais kreipėsi ir prokuratūra, ir nuteistasis V. Šiliauskas. Skundus nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, tačiau nusprendus suformuoti teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, byla su skundais perduota išplėstinei šio teismo kolegijai, po šios kolegijos galutinio verdikto ir paaiškės, ar nuteistajam buvo paskirta tinkama bausmė.
Dabar trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad tinkamas Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pritaikymas V. Šiliausko byloje gali reikšti naują teisės normų aiškinimą teismų praktikoje. Klausimai dėl teismų praktikos teisėjam kilo gilinantis į prokuroro skundo motyvus.
Prokuratūra prašo LAT įvertinti apkaltinamąjį teismo nuosprendį dėl baudžiamojo įstatymo taikymo aspektų, kelia klausimą dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuriuo bausmė asmeniui sumažinama trečdaliu, taikymo.
„V. Šiliauskas teigė, kad prisipažįsta kaltas, tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas ir nuteistojo gynėjo skundas, kuriame buvo ginčijami tam tikrai įrodymai – Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu gauti įrodymai, taip pat kratos teisėtumas. Prokuroras būtent tuo aspektu ir ginčijo, kadangi apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, tai Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio su ženkleliu taikymas V. Šiliauskui nėra galimas, ką apeliacinės instancijos teismas pasakė ir pritaikė bei tuo pačiu ir konstatavo, ad jį taiko dėl to, kad draudžiama bloginti nuteistojo padėtį. Šiuo aspektu mes ir nagrinėsime toliau: ar teisingi ir pagrįsti prokuroro kasacinio skundo argumentai, kaip jie dera su įstatymo reglamentavimu ir teismų praktika“, – LAT nutarties motyvus aiškino teisėjas Albinas Antanaitis.
Teisėjo minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Kasacinį skundą LAT pateikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis anksčiau teismo posėdyje paaiškino, kad skundu keliamas klausimas dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuriuo bausmė asmeniui sumažinama trečdaliu, taikymo.
„Tai yra susiję su nuosprendžio parašymo reikalavimais. (…) Apeliacinis skundas buvo paduotas tokiais pagrindais, dėl kurių išeita iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų“, – tvirtino A. Urbelis.
V. Šiliauskas kasacinio teismo prašo sumažinti jam anksčiau skirtą 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų nelaisvės. Šis prašymas argumentuojamas tuo, jog Apeliacinis teismas, priimdamas sprendimą, esą nepagrįstai panaikino ir atsisakė pripažinti lengvinančias aplinkybes byloje, tai yra kad V. Šiliauskas prisipažino dėl nusikalstamos veikos, gailėjosi, bendradarbiavo su teisėsauga.
Nuteistojo gynėjas Ruslanas Boiko LAT pateiktame skunde taip pat nurodo, kad V. Šiliauskui skirta bausmė turėtų būti sušvelninta ir dėl to, kad nuteistojo atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, procesinės prievartos priemonės, advokato įsitikinimu, buvo neteisėtos.
ELTA primena, kad vasario 28 d. Apeliacinis teismas buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui sugriežtino nuosprendį ir nutarė skirti realią 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teismas nutarė pakeisti pirmosios instancijos teismo (Kauno apygardos teismo) sprendimą, kuriuo V. Šiliauskui už kyšininkavimą skirta piniginė bauda. Apeliacinio teismo manymu, vyras nubaustas per švelnia bausme, pašalinta asmenį lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad V. Šiliauskas pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Apeliacinis teismas nustatė, kad V. Šiliauskas prisipažino tik tada, kai buvo surinkti įrodymai.
Pasak teismo, V. Šiliausko nusikalstamas elgesys buvo ne atsitiktinis, o gerai suplanuotas. Būtent V. Šiliauskas buvo nusikaltimo iniciatorius ir nustatydavo, kada ir kokia pinigų suma turės būti jam pristatyta. Be to, buvo paimtas 260 000 eurų dydžio kyšis – 20 kartų didesnis kyšis nei numatytas minimalus dydis, už kurį asmuo baudžiamas išimtinai tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausme.
Teismo nuosprendžiu iš V. Šiliausko buvo konfiskuoti kratos metu rasti 240 tūkstančių 930 eurų ir bus išieškoti dar daugiau nei 19 tūkstančių eurų. Jie jau perduoti valstybei.
Be to, V. Šiliauskui uždrausta 7 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Apeliacinio teismo sprendimas įsigaliojo iš karto. Netukus po nuosprendžio V. Šiliauskas nuvyko į Kauno kalėjimą, kur iki šiol atlieka jam skirtą bausmę.
Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021–2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų. Anksčiau skelbta, kad kyšiai buvo imami už palankumą ateityje ir teisėtą veikimą, priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir „Autokaustos“ sutarčių vykdymu ir jų administravimu.
V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.
ELTA skelbė, kad aukštas pareigas ėjęs tarnautojas jau bandė anksčiau išeiti į laisvę, tačiau Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Kauno kalėjime liepos 25 dieną priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įvertinta ir tai, kad padarytas sunkus tęstinis tyčinis nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų, maža atliktos bausmės dalis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytos žemos nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė išraiška nekito.
Komisijos sprendimą palaikė ir teismas.
