Netrukus po praėjusį ketvirtadienį įvykusių mitingų prieš suformuotą valdančiąją koaliciją, į kurią buvo įtraukta ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, miesto mero komanda išplatino autorinį komentarą. V. Matijošaičiui šie protestai priminė tuos, kurie vyko dar šių metų kovą prieš jį patį.
Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, praėjusį ketvirtadienį (lapkričio 14 d.) įvyko tylus ir taikus protestas „Dešimt tylos minučių“, piliečiai siekė išreikšti nepasitenkinimą suformuota valdančiąja koalicija. Daugiausiai mandatų po Seimo rinkimų laimėję socialdemokratai koaliciją nusprendė formuoti kartu su buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vedama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio, antisemitiniais komentarais pagarsėjusio R. Žemaitaičio vedama partija „Nemuno aušra“.
Būtent sprendimas įtraukti aušriečius į koaliciją ir sukėlė daugiausiai pykčio. Vieniems atrodė, kad taip normalizuojamas antisemitizmas, kiti buvo nusivylę politinės kultūros stoka.
Tėvynės sąjungos politikai baksnojo pirštu į užsienio partnerių reakcijas – neva Lietuvai daroma milžiniška reputacinė žala.
Nors visai netrukus viešojoje erdvėje pasirodė ir kita teorija, kurią propaguoja ir būsimos Vyriausybės premjeras Gintautas Paluckas – esą užsienio politikų pasmerkimai buvo suderinti konservatorių.
Mat trys būsimą koaliciją pasmerkę politikai – demokratas Benas Cardinas, Lenkijos Senato pirmininko pavaduotojas, demokratas Michalas Kaminskis ir Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Michaelas Roth`as yra asmeniniai konservatoriaus, ilgamečio Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio draugai.
Sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas pareiškė, jog aušriečių įtraukimas į koaliciją yra klaida, be to, G. Nausėda netvirtins partijai priklausančių Seimo narių kaip ministrų. Taip pat jis nenorėtų matyti R. Žemaitaičio vyriausybėje.
Grįžtant prie protestų, ketvirtadienį 18 valandą tokie tylus protestai įvyko Vilniuje prie Seimo, Kaune studentų skvere ir Tauragėje. Šių eilučių autoriui teko viešėti Kaune įvykusiame proteste, kuriame susirinko keli šimtai žmonių.
Nors R. Žemaitaitis dažniausiai linksniuojamas dėl antisemitizmo, protesto organizatorė Claudia Rupsys paaiškino, jog protesto tikslas – atkreipti dėmesį į vertybių stoką Lietuvos politikoje.
„Šis renginys yra taikus susirinkimas, skirtas išreikšti mūsų vertybes ir užtikrinti, kad politikos etika ir atsakomybė būtų prioritetas. Norime, kad renginys liktų tik simboliniu pareiškimu, todėl nusprendėme žiniasklaidai nesuteikti papildomų komentarų.
Nes tai nėra politinė akcija ir mes nesiekiame užimti politinių pozicijų. Mūsų tikslas yra parodyti solidarumą su vertybėmis, kurias palaikome ir paskatinti pagarbą bei atsakomybę politikoje“, – kalbėjo organizatorė.
Jai antrino ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas – jis susirinkusiems sakė, jog protestas buvo organizuojamas ne vien dėl antisemitizmo, tačiau ir dėlto, jog žmonės nori teisingos ir geros Lietuvos.
Mero nesužavėjo
Portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, jog šiame proteste dalyvavo ir buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas.
O štai dabartinio mero V. Matijošaičio komanda protestų šiltai nesutiko – jau kitą dieną paskelbė kritišką autorinį komentarą.
Šiame komentare V. Matijošaitis, kaip ir įprasta, nusprendė įgelti konservatoriams, taip pat pasveikinti naujus valdančiuosius ir Seimo pirmininką (juo išrinktas Saulius Skvernelis).
„Šitoje situacijoje gerai suprantu mūsų naują valdžią. Ir užjaučiu. Dar ne taip seniai pats tą patyriau, kai piketuotojai dvejus metus rinkdavosi po kabineto langais. Vienas jų su žaliais akiniais tuomet narsiai pirmose linijose stovėjo, o dabar sėdi… Teisiamųjų suole – kaltinamas pedofilija. Kitas, šešėlinis koordinatorius – trumpalaikis frakcijos seniūnas, įtariamas dokumentų klastojimu – laukia prokurorų verdikto ir kelionės į teismą. Galimai bus prisidirbęs su „čekučiais“. Tokie štai „herojai“!“, – komentare teigia Kauno miesto meras.
Be citatoje paminėtų konservatorių bėdų – prieš Kristijoną Bartoševičių pradėtos bylos dėl galimos pedofilijos, „čekiukų“ skandalo, buvusios ministrės Monikos Navickienės skrydžių privačiu lėktuvu į Dubajų ir sąsajų su kriminalinio pasaulio veikėjais, meras taip pat liejo nuoskaudą, kad konservatoriai nusisuko nuo Kauno ir jį įskaudino.
„Per ketverius metus su ligšioline Premjere darbo klausimais bendravome tik vieną kartą. Bandžiau rodyti iniciatyvą, bet atsakymas aiškus – buvau paskelbtas persona non grata ir visiškai ignoruojamas“, – toliau dėstoma komentare.
Komentare meras taip pat piktinasi, jog Kaunui svarbūs projektai vykdomi tik iš miestiečių kišenės, centrinė valdžia prisideda nepakankamai.
Kai kas sakys, kad aš vis apie tą patį… Bet imkim konkretų pavyzdį. Pačiame Kauno centre, šalia Laisvės alėjos, savivaldybės pastatuose daug metų veikia vadinama Raudonojo Kryžiaus ligoninė arba kitaip dar žinomas „traumpunktas“.
„Pastatų būklė – apverktina, sąlygos beveik antisanitarinės, betrūksta tik žiurkių kieme. Ir tai yra mūsų valstybės valdoma gydymo įstaiga. Miestas šitas patalpas ligoninei suteikęs iki 2028 metų.
Artėjo išsikraustymas, bet niekam iš mūsų šalies valdžios galvų paskutinius ketverius metus nerūpėjo, kur reikės tam traumpunktui dėtis. Greitai supratom, kad kitaip nebus – iniciatyvos turim imtis patys. Tą ir padarėm. Kol visokio plauko politikieriai trypčiojo piketuodami, savivaldybė ligoninei pastatė naują, modernų korpusą Šilainiuose. Nuo projekto iki paskutinio varžtelio statybose – viskas padaryta vien tik pačių kauniečių lėšomis. Miestui kainavo 10,5 mln. eurų“, – teigia meras.
Nors mero minėtas projektas buvo finansuotas miestiečių lėšomis, portalas „Kas vyksta Kaune“ anksčiau pranešė, jog dalis svarbiausių Kaunui projektų yra dalinai ar pilna apimtimi finansuojami centrinės valdžios ar Europos Sąjungos pinigų, ar apskritai kuruojami ne savivaldybės.
Tarp šių projektų – mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“, Kauno centrinio pašto rūmų atnaujinimas, net ir Dariaus ir Girėno stadionas.
Štai beveik pusė Mokslo salos išlaidų (18,2 mln.) dengiama Europos Sąjungos pinigais, centrinė valdžia skirs dar 3,7 mln. eurų.
Kultūros ministras Simonas Kairys patvirtino, jog Kauno centrinio pašto rūmų atnaujinimui iš viso skiriama virš 16 mln. eurų lėšų, tai yra Europos Sąjungos pinigai. Šie pinigai jau yra naudojami.
Dariaus ir Girėno stadionas savivaldybei kainavo apie 43 mln. eurų – kiek mažiau nei ketvirtadalį sumos padengė ir centrinė valdžia. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) pateiktais duomenimis, iš valstybės biudžeto skirta 9,8 mln. eurų.
Priminė ir kitus protestus
Ir ką gi meras turėjo omenyje, dėstydamas, jog pats patyrė „po langais“ besirenkančių protestuotojų spaudimą?
Šių metų kovo 22 dieną Kaune nugriaudėjo protestas prieš „Vičiūnus“ ir V. Matijošaitį.
Šį protestą, anot organizatorių, paskatino Kauno mero nenoras patraukti savo verslų iš Rusijos, nes „Vičiūnų“ grupė ir toliau veikė Rusijoje, generavo pinigus į šalies biudžetą, taip remdama prieš Ukrainą kariaujančią Rusija.
Tai buvo žinoma nuo pat karo Ukrainoje pradžios, tačiau protestą išjudino tuo metu pasirodžiusi informacija, jog Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdomos „Vičiūnų“ grupės Sovetsko gamykla „Vičiunai-Rus“ Maskvoje aukščiausiu lygiu atstovauja Rusijos maisto pramonei.
Kaip teigė protesto organizatorius Rokas Povilius, pagrindinis tikslas buvo pradėti oficialią Kauno miesto mero V. Matijošaičio ir savivaldybės tarybos narių Š. Matijošaičio ir D. Matijošaičio nušalinimo procedūrą. Anot R. Poviliaus, kai kurie ekspertai teigia, jog čia galimai sulaužyta net priesaika, nes buvo bendradarbiaujama su priešiška Lietuvai valstybe.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės taryba tarybos nario ar mero įgaliojimo netekimo procedūrą gali pradėti tada, kai tarybos nario ar mero veiksmai prieštarauja įstatymams ar (ir) Konstitucijai. Inicijuoti procedūrą turi ne mažesnė nei 1/3 tarybos narių grupė.
Savivaldybės tarybos nariai konservatoriai tuomet teikė interpeliaciją, siekdami pašalinti merą iš pareigų. Tik interpeliacija žlugo, mat jos neparėmė likusi opozicija, taip pat ir socialdemokratai.
Rėmė S. Skvernelio kandidatus
V. Matijošaičio požiūris neturėtų per daug stebinti, mat kaip žinia, spalio 13 praūžusių Seimo rinkimų metų, keli mero vadovaujamos nepartinės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai varžėsi Kauno vienmandatėse apygardose, kur konservatoriai buvo vieni iš pagrindinių konkurentų.
Tarp šių kandidatų – ilgametis Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys, pedagogė Aušra Papirtienė. Abu minėti kadrai šiuo metu yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, rinkimuose dalyvavę kartu su S. Skvernelio vedamu sąrašu.
O ir pats S. Skvernelis susilaukė gražių žodžių iš mero prieš pat rinkimus išplatintame pranešime spaudai – teigė, jog S. Skverneliui būnant premjeru 2016-2020 m. kadencijoje, jis kur kas dažniau matydavo premjerą Kaune.
Esą dabar valdantys konservatoriai visai nebeužsuka į Kauną, antras didžiausias Lietuvos miestas jiems visai neberūpi.
Bent teoriškai, tokia parama galėjo padėti, mat anksčiau V. Matijošaičio palaikymo susilaukę valstiečiai 2016 m. nušlavė Kauną.
Tuomet valstiečių vienmandatininkai nugalėjo Šilainių, Kalniečių, Dainavos, Petrašiūnų, Panemunės, Aleksoto-Vilijampolės, Garliavos, Raudondvario apygardas.
Šį kartą panašus scenarijus nepasikartojo, mat iš „Vieningo Kauno“ kandidatų, tik A. Papirtienę teko išvysti antrame rinkimų ture.
Ji nedidele (pusės procento, ar mažiau nei 100 balsų) persvara Kalniečių apygardoje nusileido buvusiam Krašto apsaugos ministrui, konservatoriui Arvydui Anušauskui ir į Seimą nepateko.
