Pirmadienį Kauno oro uosto posto muitininkai pranešė, jog sulaikė galimai dalį meteorito akmens. Pareigūnai, patikrinę siuntą iš Paragvajaus, rado objektą, panašų į Campo del Cielo meteoritą.
Interneto aukcionuose meteorito gabalų kaina svyruoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Kadangi siuntoje nebuvo jokių dokumentų, prekės vertei nustatyti, pareigūnai siuntą sulaikė, teigiama Lietuvos muitinės pranešime.
Kaip Delfi komentavo Lietuvos muitinės vyr. specialistė Dovilė Lapinskaitė, akmenį, panašų į meteoritą muitinė sulaiko pirmą kartą. „Šiuo metu dar negalime atsakyti, kokiems specialistams jis bus perduotas tirti. Muitinės pareigūnai procedūros vykdytojui surašė prekių sulaikymo protokolą ir pradėjo tyrimą“, – teigė D. Lapinskaitė.
Delfi pasiteiravo VU astrofizikės dr. Renatos Minkevičiūtės, kas yra tas Campo del Cielo meteoritas ir kuo jis ypatingas.
„Campo del Cielo yra gana žinomas meteoritas, priklausantis geležinių meteoritų grupei. Meteoritas nukrito maždaug prieš 5000-4000 tūkst. m., (bent jau jo paliktiems krateriams priskiriamas toks amžius) Argentinoje, maždaug už 1000 km į šiaurės vakarus nuo Buenos Airių. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1576 metais“, – teigia astrofizikė R. Minkevičiūtė.
Šio meteorito galima įsigyti oficialiai ir Lietuvoje – jis pardavinėjamas pvz., Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje.
„Meteoritas skilo į daugybę gabalėlių, kurie išsibarstė 3 x 20 km plote, palikdamas mažiausiai 26 kraterius, iš kurių didžiausias siekia 115 x 91 m.
Šiai dienai iš viso yra surinkta virš 100 tonų šio meteorito dalių. Tai vienas didžiausių žinomų meteoritų, pradinis kūnas prieš atsitrenkiant į Žemės atmosferą galėjo sverti 600 t.
Didžiausias iš šių meteoritų rastas 2016 m. ir pats vienas sveria virš 30 t.
Šis meteoritas sudarytas pagrinde iš geležies (apie 93 proc.), yra nikelio (6,68 proc.), kobalto (0,43 proc.), fosforo (0,25 proc.), galio, germanio, iridžio pėdsakų“, – teigė Renata Minkevičiūtė.
Pasak astrofizikės, manoma, kad geležiniai meteoritai kilę iš didesnių planetinių kūnų, pavyzdžiui, asteroidų ar proplanetos.
„Kol Saulės sistemos formavimosi kūdikystėje šių kosminių kūnų medžiaga buvo išsilydžiusi, sunkesni metalai nugrimzdo gilyn, suformuodami branduolį, o lengvesnė uolinė medžiaga liko paviršiuje, suformavo mantiją. Susidūrus kūnams dideliu greičiu jie subyrėdavo į gabalus, taip atsirado geležiniai, uoliniai arba mišraus tipo meteoritai, kur branduolio ir mantijos medžiaga buvo susimaišiusi“, – teigė astrofizikė Renata Minkevičiūtė.
Daugiau skaitykite čia.
