Uždarius senąją ledo aikštelę Žaliakalnio arenoje, ledo sportininkams netrukus nebeužteko ledo norint treniruotis. Panašu, jog Kauno miesto savivaldybė pagaliau pripažįsta esamas problemas, nors ir neskuba surasti daugiau ledo sportininkams.
Apie ledo sportininkų patiriamas problemas portalas „Kas vyksta Kaune“‘ rašė ne kartą.
Dar rugsėjo pradžioje skaitytoja atkreipė dėmesį, jog uždarius senąją Kauno ledo areną daugeliui kauniečių čiuožimo trenerių naujuose ledo rūmuose nebeliko vietos.
Ledo trūksta ir dėl kelių kitų aplinkybių – vieninteliame Kaune buvo uždrausta čiuožėjams mokytis kartu su instruktoriumi masinių seansų metu, be to, itin didelę tinklelio dalį užima savivaldybės remiamos Kauno sporto mokyklos „Startas“ treniruotės.
Praėjusią savaitę portalo „Kas vyksta Kaune“ ir ledo sportininkų bendruomenės keliamos problemos pagaliau pajudėjo iš mirties taško.
Kartu su sportininkais, ledo trūkumo klausimas buvo aptariamas savivaldybės Kontrolės komitete, o praėjusį ketvirtadienį (spalio 10 d.) savivaldybė suorganizavo susitikimą su sportininkais.
Nors šis susitikimas nebuvo viešas, jo turiniu su portalu „Kas vyksta Kaune“ sutiko pasidalinti daugiametę patirtį turinti dailiojo čiuožimo trenerė Julija Kravčenko.
Bendrauja kitaip, turinys – toks pats
Ketvirtadienį organizuotame susitikime dalyvavo Kauno vicemeras Mantas Jurgutis, sporto mokyklos vadovas Mantas Raila, ledo sportų šakų skyriaus vedėja Jurgita Juškienė, savivaldybės kontrolės komiteto pirmininkė Jurgita Kupčinskienė, ledo sporto bendruomenės atstovai.
Anot J. Kravčenko, susitikimo pradžioje savivaldybės darbuotojai pripažino, jog komunikacija su ledo sporto bendruomene galėjo būti geresnė.
Vicemeras M. Jurgutis pabrėžė, jog visos sporto šakos turėtų būti traktuojamos vienodai.
Taigi, šioks toks komunikacijos pokytis matomas, mat dar rugsėjo pabaigoje Kauno savivaldybės atstovai portalui nurodė, jog problemos iš esmės nėra.
„Pagal grafiką ir tinklelius matome, kad masiniams čiuožimas tikrai yra ir bus laiko. Niekada nesvarstėme ir nesvarstysime atsisakyti masinių čiuožimų. Masinio čiuožimo seansai numatyti savaitgaliais. Nėra signalų, kad sportininkams ir mėgėjams neužtektų vietos čiuožti“, – rugsėjo pabaigoje komentare nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
Vienas iš konkretesnių savivaldybės įsipareigojimų – peržiūrėti tinklelius ir persvarstyti, kokia tinklelio dalis turi būti suteikiama sporto mokyklai „Startas“. Panašu, jog savivaldybė pagaliau pripažįsta, jog sporto mokyklai sudaromos neproporcingai geros sąlygos.
Kaip portalui nurodė J. Kravčenko, optimaliausias laikas čiuožėjams – nuo maždaug pusės šešių, iki aštuntos valandos vakaro. Ir tokiu metu sporto mokyklai tenka apie 76 proc. laiko, taigi visų ledo sporto šakų privatiems klubams lieka vos 24 proc. laiko.
Šiomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis ne mažiau piktinasi ir akmenslydžio (kerlingo) treneris Paulius Krauza.
Trenerio nuomone, jei arena buvo pastatyta miestiečių lėšomis, tai visi miestiečiai ir turi ja naudotis lygiomis teisėmis.
„Kodėl tiek daug tenka „Startas“ mokyklai, savivaldybė irgi negali logiškai paaiškinti. Kodėl „Startas“ mokykla, turėjusi savo bazę, nusprendė ją uždaryti, o tada atėjo ir užgrobė Kauno ledo rūmus, kuriuos pastatė visi kauniečiai už savo pinigus, nes moka mokesčius?
Pastatė miestiečiams, o atidavė spoto mokyklai. Nesuprantu, kodėl teikiamas prioritetas sporto mokyklai, už kokius nuopelnus?“, – svarstė P. Krauza
Ledo – nepakankamai
Visgi problemos šaknis lieka ta pati – ledo nėra pakankamai. J. Kravčenko teigimu, šiuo metu sportininkams tenka 30 proc. mažesnis ledo plotas, nei prieš metus.
Ir šio elementaraus fakto pripažinti nenori nei Kauno savivaldybė, nei savivaldybės remiama sporto mokykla.
Sporto mokykla akcentuoja, jog ledo sportininkai netelpa dėl paprastos priežasties – ledo rūmai pradėjo veikti tik nuo rugsėjo 16 d., tad tinklelis dar nėra idealiai optimizuotas.
Tačiau portalo kalbinti sportininkai mano, jog yra tik viena išeitis – parūpinti daugiau ledo sportininkams.
„Akivaizdu, kad ir kaip besukiotume tinklelį, mes į jį netelpame. Ledo sumažėjo apie 30 proc., tai tikrai nėra įmanoma suoptimizuoti to laiko“, – pabrėžė J. Kravčenko.
Panašiai situaciją vertina ir akmenslydžio (kerlingo) treneris Paulius Krauza. Anot jo, joks „optimizavimas“ problemos neišspręs.
„Valdžia nepripažįsta brutalaus savivaldybės sprendimo sunaikinti ledo aikštelę senuosiuose rūmuose, kuri buvo rekonstruota, nors ir buvo pritaikyta visoms ledo šakoms.
Mes jau pavasarį taip sakėme. Kad ir kaip norėtų dėlioti, vis tiek ledo neužteks“, – portalui komentavo P. Krauza.
Anot J. Kravčenko, Kauno vicemeras netgi buvo hipotetiškai paklausęs, ar ledo užtektų, jei sporto mokykla arenoje nesportuotų visai. Ir net tokiu atveju, ledo vis tiek nebūtų pakankamai.
„Problema nėra tai, kad viešoji įstaiga dirba ir siūlo dešimt kartų mažesnes kainas, nes savivaldybė kompensuoja jiems kainas.
Problema yra tokia, kad mes neturim kur treniruotis, kur vesti treniruočių. Visa ką susakiau, yra apie privačius klubus ir trenerius. Bet ką jau kalbėti apie paprastus žmones.
Anksčiau buvo 3-4 masiniai seansai per dieną, tai apie ką mes kalbame“, – problemas vardijo sportininkė.
Daugiau ledo nebus
Abu kalbinti pašnekovai pabrėžė, jog nors savivaldybė bendrauja šiek tiek kitaip, vis tiek nėra svarstomas esminis klausimas – kaip parūpinti daugiau ledo sportininkams.
Aišku, savivaldybei tektų rinktis tarp dviejų visuomenei sunkiai paaiškinamų kelių – arba atidaryti senąją ledo areną Žaliakalnyje (vieną kartą ją jau uždarius), arba kažkur kitur pastatyti naują ledo aikštelę (vėlgi, jau uždarius anksčiau be problemų veikusią areną Žaliakalnyje).
Turbūt nei vienas sprendimas miestiečių nebūtų sutiktas šiltai.
Portalo žiniomis, sportininkams taip ir neteko išgirsti argumentuoto paaiškinimo, kodėl pavyzdžiui nebūtų įmanoma pripažinti padarytos klaidos ir sugrąžinti ledo aikštelę Žaliakalnyje.
„Logiško paaiškinimo ne, nebuvo“, – sakė P. Krauza.
P. Krauzos teigimu, senoji ledo arena jau beveik visiškai išmontuota. Tad nenuostabu, jog savivaldybė skeptiškai žiūri į jos sugražinimą.
„Jeigu matėte reportažus, tai ten beveik nieko nebelikę – bortai išgriauti po rekonstrukcijos“, – teigė sporto treneris.
Visai sporto šakai – dvi valandos per savaitę
Šalia dviejų išvardytų problemų – ledo trūkumo ir sporto mokyklai suteikiamo prioriteto, yra ir dar viena bėda.
Net ir žiūrint į privatiems klubams likusį laiką, belieka krapštyti pakaušį. J. Kravčenko nurodo, jog iš privatiems klubams likusių laikų apie 75-76 proc. skiriama ledo rituliui, 22-23 proc. laiko skiriama dailiajam čiuožimui, akmenslydžiui lieka apie 1 proc.
Kaip gi tokios proporcijos atrodo realybėje?
J. Kravčenko teigia, jog laiko trims treniruotėms per savaitę, po valandą. Nors laiko nepakanka, nemaloni ir kita aplinkybė – treniruočių laikas yra ypač vėlyvas.
„Trečiadienį mes treniruotes baigiame 23:15, taigi grįžtame namo vidurnaktį“, – teigė J. Kravčenko.
O štai akmenslydžio sportininkai treniruojasi vieną kartą per savaitę, tiesa po 2 valandas. Jiems paskirtas laikas tarp 20 ir 22 valandos.
2 valandos – tiek laiko tenka visiems privačių klubų akmenslydžio sportininkams.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ paklausė trenerio P. Krauzos, koks gi yra realus poreikis.
Pasirodo, jog iš tiesų akmenslydžio sportininkams reikia šešis kartus daugiau laiko treniruotėms.
„Mūsų poreikis yra 12 valandų į savaitę. 12 valandų per savaitę yra tai, ko mes labai norėtume“, – atsakė P. Krauza.
Anot P. Krauzos, absoliučiai minimaliems poreikiams patenkinti reikėtų apie 6 valandų per savaitę, taigi akmenslydžiui reikėtų skirti tris kartus daugiau laiko, nei dabar yra numatyta.
„Mums reikėtų bent trijų kartų per savaitę po 2 valandas, na, mažiausiai po pusantros valandos.
O normalus poreikis, kadangi yra ir klasikinis ir bavariškas akmenslidis (kuriam savaitgalį reikia 4 valandų), poreikis būtų 12 valandų“, – paaiškino P. Krauza.
P. Krauza taip pat nurodė, jog šiuo metu joks pradinis rengimas, ar vaikų treniruotės, nėra įmanomos.
„Apie kažkokį pradinį rengimą, vaikų grupes, tai net negali būti kalbos. Pagal sveikatos įstatymą, vaikai iki 20 valandos vakaro turi būti baigę visas neformalaus ugdymo veiklas“, – apgailestavo akmenslydžio treneris.
Kritikuoja ir nelogišką kainodarą
Galiausiai, aistros verda ir dėl „įdomiai“ sudaryta kainodara. Šiuo metu visai nesvarbu, kokiu laiku sportininkai nuomojasi ledą – kaina tokia pati.
Nors turėtų būti akivaizdu, jog tikrai ne vienodai patogu yra nuomotis ledo aikštelę 9 ryto ir pavyzdžiui 23 valandą vakaro.
Savivaldybė sportininkams žada, jog kainodara bus peržiūrėta.
Susitikimo metu sportininkai kėlė ir kitą nelogiškos kainodaros aspektą.
Šiuo metu ledo aikštelės nuomos kaina vienai valandai siekia nuo 80 iki 120 eurų. Paprastai privatūs treneriai rengdami treniruotes padalina šią sumą iš klientų skaičiaus, taigi klientai už ledą moka apie 8-10 eurų.
Tačiau sporto mokykla „Startas“ sudaro galimybę antradieniais ir ketvirtadieniais individualioms treniruotėms su instruktoriumi. Šios paslaugos kaina 10 eurų. Masinių čiuožimų kaina – 3 eurai.
Dailiojo čiuožimo trenerės teigimu, dabartinė kainodara yra absoliučiai nelogiška, mat už tą pačią paslaugą (ledo aikštelės nuomą) privatininkai sumoka kelis kartus daugiau.
„Kėlėme klausimą, kodėl tokių pačių paslaugų kaina yra bene trigubai didesnė. Išvis nesuprantama, kodėl yra apribojama žmonių teisė čiuožti į tokius seansus be instruktoriaus“, – svarstė trenerė.
Savivaldybės paaiškinimas
Portalas „Kas vyksta Kaune“ daugiau nei prieš savaitę laiko kreipėsi į Kauno vicemerą M. Jurgutį, dalyvavusį minėtame susitikime.
Nors buvo pateikti du klausimai, kol kas atsakymo nesulaukėme. Jei vicemeras nuspręstų atsakyti į pateiktą užklausą, papildysime.
