Alfonso Miškinio (Kleboniškio) tiltų kompleksas – tai vienas svarbiausių Kauno transporto tinklų, ilgus metus buvęs pagrindiniu viso Kauno regiono susisiekimo iššūkiu. Augantys transporto srautai, pasiekę 70 tūkst. automobilių kasdien, spūstys ir nusidėvėję tiltai, seniai tapo kasdieniu nerimo skausmu vairuotojams, keliaujantiems per Nerį. Vietos gyventojai ir verslo atstovai nuolat susiduria su kamščiais, o prastos būklės tiltas kėlė grėsmes dėl saugumo ir patikimumo. Trūkstant investicijų, Kauno regiono judumas ir ekonomikos augimas buvo apribotas senos infrastruktūros, kuri nepajėgė atlaikyti šiuolaikinio transporto poreikių.
Situacija pradėjo keistis, kai 2020–2024 m. Seimo kadencijos Ekonomikos komitetas, suteikdamas strateginį prioritetą tiltui, ėmėsi konkrečių veiksmų. Vienas šio projekto iniciatorių buvau pats ir parlamentinės kontrolės metu gyniau tiltą dėl jo svarbos regioninei plėtrai. Dabartinės Seimo kadencijos seimūnai skyrė neeilinį dėmesį vietinės reikšmės keliams, kai padidinome jiems Kelių fondo lėšas iki 33 proc. Ankstesnės valdžios laikotarpiu vietinės reikšmės keliai sulaukdavo kur kas mažiau lėšų, kai dalis neviršydavo 27 proc., nes žvyrkeliams atiteko neproporcingas dėmesys, galimai dėl tuometinių politikų sodybų poreikių. Todėl regiono infrastruktūros plėtra ir sudėtingi kelių inžineriniai statiniai likdavo antrame plane.
Šiandien jau galima sakyti, kad šis tiltas užsitarnavo garbingą inžinieriaus Alfonso Miškinio vardą – per pastaruosius metus į tris šio komplekso tiltus buvo investuota daugiau kaip 99 mln. eurų. Šiuo metu vykdomi paskutiniai projekto etapai, liko ketvirtojo tilto rekonstrukcija, kuri suplanuota 2025 metams ir tai užbaigs šio tilto komplekso atnaujinimą bei dar labiau pagerins susisiekimą visame regione. Tai aktualu ne vien kauniečiams ar rajono gyventojams, kurie sudaro pusę tilto intensyvumo, bet ir vilniečiams, kurie taupys laiką pakeliui į Palangą.
Svarbu pabrėžti, jog šiemet Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtas rekordinis finansavimas, pasiekęs beveik milijardą, t. y. 930 mln. eurų. Tai ne tik didesnės galimybės, bet ir rimti iššūkiai kelių tiesimo įmonėms. Statybos ir kelių priežiūros specialistai vos spėja su užduotu tempu, įgyvendinant suplanuotus projektus. Šio Seimo kadencijos metu, ypatingas dėmesys buvo skirtas sudėtingiems inžineriniams statiniams – tokiems kaip: tiltai, viadukai ir estakados. Planuojama, kad iki 2024 metų pabaigos bus atnaujinti net 33 tokie statiniai, tuo tarpu anksčiau šioje srityje darbai praktiškai nevyko, nes dėmesys atiteko minėtiems žvyrkeliams. Aš ne prieš juos, bet prieš neproporcingą dėmesį kitos kelių infrastruktūros sąskaita. Šios Seimo kadencijos metu valdančioji koalicija ypač kreipė dėmesį į autostradą Vilnius–Kaunas, kuri dešimtmetį nesulaukė esminių atnaujinimų. Kaip ir dauguma kelių, ši svarbiausia Lietuvos transporto kryptis susiduria su natūraliu asfalto nusidėvėjimu ir tuo nulemtu avaringumu. Tačiau šiemet situacija ėmė keistis – jau sutvarkyti 33 kilometrai šios autostrados, o ateityje darbai bus tęsiami tuo pačiu tempu.
Kaunui ne mažiau svarbus Pietrytinis aplinkkelis. Du iš trijų šio projekto etapų jau sulaukė reikšmingo finansavimo – dabartinė Vyriausybė skyrė 12 mln. eurų iš 16 mln. eurų bendros vertės. Šis projektas itin svarbus Miestui, nes jis ženkliai padės sumažinti transporto spūstis Petrašiūnuose ir Palemone bei vienoje intensyviausių Miesto sankryžų – Muravos ir Via Balticos.
Išliekant tokiam finansavimui ir toliau, artimiausiais metais kelių infrastruktūra atsinaujins iš esmės. Dėka bankų solidarumo mokesčio, jau 2025m. pavasarį keturiomis eismo juostomis (2+2) susijungsime su Lenkija, kurią pastaruosius dešimtmečius linksniuojame kaip pavyzdį. Beveik 300 mln. per šią kadenciją nulėmė, kad neliksime „butelio kaklelyje“ ties Marijampolę.
Specialistai džiaugiasi, kad ne tik sprendžiamos ilgai vilkintos problemos, bet ir keliama bendra kelių kokybė visoje šalyje.
Galiausiai, tik artėjant rinkimams, Kauno mero atkreipė dėmesį į kelias Kaunas–Prienai (Nr. 131), kuris socialdemokratų ir valstiečių Vyriausybių nebuvo net įtrauktas į Lietuvos bendrąjį planą, o šio kelio atnaujinimą savo planeliuose buvo numatę tik 2033 m. Tačiau dabartinėje kadencijoje pavyko padaryti esminę pažangą. Mano iniciatyva, šis kelias ne tik buvo įtrauktas į Vyriausybės programą, bet ir bendromis pastangomis pradėti realūs darbai, įtraukiant suinteresuotas šalis: Seimo Kauno regiono bičiulių grupės narius, Susisiekimo ministeriją, besidominčius regiono merus bei tuometinę Kelių direkciją (dabar AB Via Lietuva). Šiame projekte jau atlikti namų ir kiti reikšmingi darbai: vyko aktyvūs Seimo narių susitikimai su vietos gyventojais ir žemėtvarkos specialistais Išlauže bei Garliavoje. Be to, buvo išpirkti 40 hektarų žemės iš daugiau kaip 200 savininkų Kauno ir Prienų rajonuose už 2,5 mln. eurų, ir tai buvo atlikta be teisminių procesų – sutariant su gyventojais dėl šio kelio reikšmės. Šiuo metu vyksta techninio projekto rengimas, kuris kainuos 4 mln. eurų ir bus baigtas iki 2025 m. vasaros. Po to planuojama viešųjų pirkimų procedūra pirmajam etapui – kelio ruožui nuo Garliavos iki Išlaužo, o antrasis etapas apims ruožą nuo Išlaužo iki Prienų. Darbų pabaiga už beveik 90 mln. eurų iš Valstybės biudžeto numatyta 2027 m. Ir tai 6 metais anksčiau nei planavo (2023 m.) ankstesnės Vyriausybės.
Dabartinė Vyriausybė ir valdančioji dauguma iš peties sprendžia ilgai vilkintas kelių infrastruktūros problemas, nors kai kurie merai temoka kartoti vos ne antivalstybinį lozungą: „Valstybė nieko neduoda….“. Tiek šiam kartui faktinės informacijos.
Jei jums aktuali šių kelių problemų sprendimo eiga, kviečiu į talką ir palaikyti toliau mus. Jūsų palaikymas gali turėti dar didesnės reikšmės Kauno regiono kelių infrastruktūros ateičiai. P. s. mano numeris – 33, TS-LKD sąraše ir šiuose rinkimuose. Linkėjimai ir gero kelio visiems!
Politinė reklama. Apmokėta iš Andriaus Kupčinsko PK sąskaitos. Užs. nr. K24 01353.
