Rugsėjį dar pasidžiaugę netikėtai užsibuvusia vasara, mes kaip įprastai, spalį laukiame prasidedančio šildymo sezono. Gyventojams, kurie apsišildo būstus savarankiškai, žinoma, nėra reikalo „rištis“ prie savivaldybės administracijos sprendimo dėl šildymo sezono pradžios, – jie namus gali šildyti kada tik panorėję. Tačiau didžioji dauguma gyventojų yra priklausomi nuo centralizuotai tiekiamos šilumos. Todėl jau dabar, kai savo galias Lietuvoje demonstruoja šiaurietiška žvarba, daug kam rūpi, kada prasidės šildymo sezonas.
Kauno miesto savivaldybei pavaldi AB „Kauno energija“, centralizuotai tiekianti šilumą bei karštą vandenį Kaune, Kauno rajone ir Jurbarko mieste, kol kas negali paskelbti datos, kada pradės šildyti klientų būstus.
Dažniausiai šis procesas pradedamas spaliui įpusėjus, nors iki šiol taikytą „normatyvą“ atsukti sklendes, kai vidutinė paros oro temperatūra tris paras iš eilės neviršija 10 laipsnių šilumos, šią savaitę lyg ir pasiekėme. Bet sinoptikai dar užsimena, kad kitą savaitę orai bus šiltesni. Tačiau šildymo kainos, galiosiančios šį mėnesį, jau žinomos ir viešai skelbiamos Kauno savivaldybės interneto svetainėje.
Telieka dar kartą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojams priminti, kad du ankstesnius sezonus Seimo sprendimu galiojusios lengvatos – nulinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo šildymui ir karštam vandeniui – dabartinę kadenciją baigiantys parlamentarai nepratęsė. Tad net ir mažesni šilumos tarifai, pridėjus sugrąžintą 9 proc. PVM, gali nepasijausti, nes mokėti prisieis daugiau. Lygiai taip pat bus ir mokant už karštą, centralizuotai patiektą vandenį.
Lyginant su kitais šalies didmiesčiais, centralizuotai tiekiama šiluma brangiausia – Panevėžyje ir Kaune
Berengiant šią publikaciją, naujienų portalą pasiekė du su minima tematika susiję laiškai. Vienas jų – oficialus, tikėtina profesionalaus žurnalisto, dirbančio „Kauno energijos“ įmonėje, vadovybės spaudos atstovu. Tai – džiaugsmingas pranešimas apie tai, kaip miesto savivaldybei pavaldžioje įmonėje „viskas yra gerai ir bus dar geriau“. Antrasis laiškas – mūsų portalo skaitytojo, į tą „gerai“ pažvelgusio atidžiau. Štai ką jis rašo:
„Pagal Kauno energijos ir VERT (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) tinklalapiuose skelbiamą informaciją, prasidėjus šildymo sezonui, t.y. nuo spalio mėnesio, šilumos kaina Kauno ir Panevėžio gyventojams bus didžiausia, lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais.
Panevėžyje kaina sieks 6,11 ct/kWh (be PVM), Kaune – 6,07 ct/kWh (be PVM), Vilniuje – 5,83 ct/kWh (be PVM), Klaipėdoje – 5,93 ct/kWh (be PVM), Šiauliuose – 5,64 ct/kWh (be PVM).
Kas atsitiko..?
…kad Kaunas, turėdamas galingą ir itin pigiai šilumą pagaminančią atliekų deginimo jėgainę, perteklinius ir stipriai konkuruojančius tarpusavyje nepriklausomus šilumos gamintojus, atsidūrė blogiausioje pozicijoje pagal centralizuotos šilumos kainas, lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais?, – klausia skaitytojas ir tęsia, – Kodėl „Kauno energija“ už šilumą pradėjo nustatinėti tokią aukštą kainą miesto gyventojams? Juk įmonė savo tinklalapyje skelbia, kad jos misija „Patikimai ir mažiausiomis sąnaudomis aprūpinti vartotojus centralizuotai tiekiama miesto šiluma, vėsuma ir karštu vandeniu“…
Pavarčius tame pačiame „Kauno energijos“ tinklalapyje pateiktas finansines ataskaitas, panašu, kad įmonės misija liko tik gražus lozungas. (…) Kadangi savivaldybių ir valstybinėse valdymo įmonėse valdybos narių atlyginimai priklauso nuo vadovo atlygio, tai atitinkamai valdybos nariams apmokama taip pat labai dosniai (…) Bendrovės automobilių parko išlaidos tarp Lietuvos šilumos tiekimo įmonių taip pat rekordinės – „Kauno energijai“ priklauso 92 (rekvizitai.vz.lt) automobiliai, iš jų paskutinis registruotas 2024 m. rugpjūčio mėn.).
Beveik dvigubai didesnėje šilumos tiekimo įmonėje Vilniuje („Vilniaus šilumos tinklai“) – 80 automobilių, Klaipėdoje („Klaipėdos energija“) – 42 automobiliai, Šiauliuose („Šiaulių energija“) – 44 automobiliai arba pagal savo apimtį labai panašioje kitoje Kauno komunalinėje įmonėje – „Kauno vandenys“ – 61 automobilis.
„Kauno energijos“ klientai vėl permokėjo: ar bus grąžinti pinigai gyventojams?
Nepasiturinčius gyventojus gelbsti kompensacijos
Savaime aišku, kiekvienam iš jos besitikinčių (mokant už šildymą bei karštą vandenį) gyventojų dar reikia dokumentais pagrįsti savo prašymą dėl kompensacijos paskyrimo. O prašančiųjų daug, tad išmokų iš visų mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto irgi bus nemažai. Juolab, kad žiema – tik artėja, ir šildymo kaštai, priklausomai nuo stojusių šalčių, bus didesni nei spalį. Tuo pačiu daugiau teks gyventojams mokėti už suvartotą šilumą.
Tarp kitko, „Kas vyksta Kaune“ redakcija taip ir nesulaukė viešai paprašytų paaiškinimų dėl permokų. Jeigu dėl jų „neigimo“ buvo nuspręsta bylinėtis, tai kaip baigėsi teismai, kovojant dėl didesnio pelno, galimai buvusio ankstesniais metais? Apie tai informacijos bendrovės klientams (ir mūsų portalo skaitytojams tuo pačiu) „Kauno energija“ nepateikė.
Spalio mėnesį Kauno miesto, Kauno rajono Garliavos miesto, Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, už karštą vandenį teks mokėti po 5,16 Eur/m3, su PVM galutinė kaina bus 5,62 Eur/m3.
Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų vartotojams ši paslauga bus brangesnė: 6,53 Eur/m3 , su PVM – 7,12 Eur/m3.
Na, o brangiausiai karštas vanduo kainuos toliausiai nuo Kauno – Jurbarko mieste – daugiabučiuose gyvenantiems „Kauno energijos” klientams: 7,02 Eur/m3, su PVM (pridėtinės vertės mokesčiu) – 7,65 Eur/m3.
AB „Kauno energija“ valdyba, vadovaujama finansų specialisto Nerijaus Mordo, ilgametę darbo praktiką sukaupusio „Vičiūnų grupės“ versluose, 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nustatė galutines šilumos kainas. Nuo 2024 m. spalio 1 dienos šilumos vienanarė kaina (už suvartotą šilumos kiekį) – 6,07 ct/kWh, o su 9 proc. PVM – 6,62 ct/kWh.
Redakcijai parašęs skaitytojas dar pasiūlė: „… žiniasklaida galėtų pasigilinti, kodėl Kauno miesto vadovybė, kuri pilnai kontroliuoja „Kauno energiją“, toleruoja tokį išlaidavimą ir prieštaravimą bendrovei nustatytai misijai? Už ką taip dosniai mokama bendrovės vadovybei? Kodėl beveik kas trečiam bendrovės darbuotojui reikalingas automobilis? Dėl to, kad turint tokius konkurencingus šilumos gamybos pajėgumus Kaune ir superkant pigiai pagamintą šilumą, nesugebama suvaldyti savo išlaidų ir užtikrinti pigios šilumos tiekimo Kauno miestui? Gal Kauno meras, gindamas Kauno miesto šilumos vartotojų interesus, galėtų priminti „Kauno energijai“, kad bendrovės misija yra, būtent, mažiausiomis sąnaudomis aprūpinti Kauną centralizuotai tiekiama miesto šiluma?“
Žinoma, teoriškai domėtis galima viskuo, bet praktiškai į tokius rimtus (ir kai kam nepatogius) klausimus tikrai neskuba pateikti atsakymų nei Kauno miesto savivaldybė, valdanti virš 90 proc. „Kauno energijos“ akcijų, nei pati įmonė.
Žvilgsnis į svetimas pinigines, kurias „pamaitina“ kauniečiai
Pažymėtina…
…jog lygiai prieš metus, 2023-ųjų spalį, „Kauno energijos“ tiekiama šiluma vartotojams (pagal tos pačios „Kauno energijos“ valdybos nustatytą tarifą) kainavo pigiau nei šiemet, – 5,57 ct/kWh. Tuomet pridėtinės vertės mokesčio mokėti nereikėjo. Tiesa, 2022-aisiais (kai pradėjo galioti Seimo patvirtinta laikina lengvata) išgyvenome tikrą sunkmetį, – šiluma spalį kainavo 9,50 ct/kWh. Šie duomenys pateikti bendrovės viešai skelbiamoje šilumos kainų palyginimo lentelėje.
O kadangi, kaip savo laiku yra pasakęs Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, „blogi raštai taisomi gerais raštais“, taip tarp bendrovės išvardintų internete „Kauno energijos“ paslaugų privalumų yra ir šie:
„Švaru. Miesto šiluma pagaminta didžiąja dalimi naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Vartodami ją prisidedate prie klimato kaitos mažinimo.
Pigu. Biokuro naudojimas leido sumažinti šildymo kainą daugiau nei dvigubai. Tai pigus šildymosi būdas, lyginant su alternatyviais būdais“.
Paaiškinimo, kodėl šiemet spaliui valdybos patvirtinta šilumos kaina yra didesnė už pernykštę, „Kauno energijos“ interneto svetainė nepateikia. Tačiau joje yra tokia džiaugsminga informacija: „90 proc. mūsų tiekiamos šilumos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių“. Ir dar čia galima aptikti „nešviežią naujieną“: „57,24 proc. per 2012 – 2021 m. atpigo mieste šiluma“. Bet juk dabar link pabaigos eina 2024-ieji!
Rekvizitai.vz.lt fiksuotos 2024-aisiais klientų nuomonės apie „Kauno energiją“:
„Savivaldybės įmonė, dirbanti kaip privati kompanija, veikianti ne pagal įstatymus, o pagal direktoriaus nurodymus. „Reketuoja“ miesto gyventojus nepagrįstais mokesčiais (kad gauti privalomą sutikimą/pritarimą projektui dėl statybos šilumos tinklų apsaugos zonoje, reikalauja gauti mokamas projektavimo sąlygas, kas nėra numatyta įstatymo, neminint, kad tokios paraiškos ir mokesčio nėra ir pačios įmonės paraiškų ir mokėjimų sąraše), į laiškus neatsako…“ (2024 m. rugsėjis),
„Lėtai vyksta darbai, per lėtus darbus vartotojas patiria nepatogumų t.y. neturi karšto vandens, bei paliktas be paslaugos visam savaitgaliui ir SMS informavo, kad paslaugos nebus iki gegužės 22 d., bet pasitikėti negali, nes tvirtino kad vanduo bus 17d.“ (gegužės mėn.).
„Kas šią įstaigą sutvarkys? Kiek nereikalingų etatų, dvelkia sovietine santvarka…“ (gegužė).
P.S. Prie „kontorinių“ Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno energija“ darbuotojų, juolab tų, kuriuos įvairiais reikalais vežioja miesto šilumos vartotojų išlaikomi tarnybiniai automobiliai, neprieisi ir „akis į akį“ su jais nepakalbėsi. Iš savo nesenos patirties įsitikinau: „kontoros“ durys užrakintos. Į „Kauno energiją“ turėjau atvykti kaip klientė, pakviesta telefonu. Pasirodo, reikėjo iš naujo pasirašyti paslaugų teikimo sutartį, tarp kitko, ant kiekvieno popieriaus lapo, nors prieš keletą dienų tokią pat sutartį pasirašiau kitoje įstaigoje – „Mano Kaunas“). Prie administracinio energetikų įmonės pastato įėjimo vidinių durų užrašas (jei labai reikia vidun), siūlo paskambinti „prieangio“ kairėje esančiu telefonu, bet ant sienos – tik žymė, kur tas telefonas kažkada buvo.
Beje, pasikeitus „Kauno energijos“ vadovybei, išnyko mada čia rengti spaudos konferencijas. Todėl rugsėjui baigiantis, atsitiktinai radau vienoje miesto gatvėje ir pakalbinau keletą „eilinių“. Ties atkasta šilumos tiekimo trasa lūkuriuojančių penkių vyrų stovėjo trys specialios, skirtos darbui, mašinos. Pasisveikinau, paklausiau, ar spės vyrai prieš sezoną viską užbaigti. Vienas, amžiumi vyresnis, sako: „baigtume šiandien, bet vamzdžio dar neatvežė. Laukiame…” Dar trumpai pasišnekėjome apie remontininkams tenkančią darbų gausą, nes „jau tikrai laikas keisti senus vamzdžius (nors jie tvirtesni už „europinius“) ko ne visame mieste. O paskui reikės keisti „europinius“, nes tie trumpiau laikys“.
Prisipažinsiu, tikrai neklausiau sunkų darbą dirbančių „Kauno energijos“ darbininkų pavardžių ir nepasisakiau esanti žurnalistė. Bet kai užsiminiau pažinojusi (darbo reikalais) ankstesnius bendrovės vadovus, tai vienas iš mano kalbintų šilumininkų reziumavo: „kita tvarka anksčiau pas mus buvo: greičiau būdavo problemos sprendžiamos, bet dabar greičiau kuriamos naujos“…
