Žvilgsnis į svetimas pinigines, kurias „pamaitina“ kauniečiai - Kas vyksta Kaune

Žvilgsnis į svetimas pinigines, kurias „pamaitina“ kauniečiai savivaldybės įstaigų direktorių atlyginimų atotrūkio infografikas

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kauno miesto tarybai suteikta teisė tvirtinti atlyginimus ne tik savivaldybės įmones kontroliuojančiai audito tarnybai, bet ir tų įmonių vadovams. Ne urmu, žinoma, bet kiekvienu atveju – atskirai.

Iš šalies žvelgiant, sunku suprasti, kas nulemia, pavyzdžiui, vienos įmonės generalinio direktoriaus atlyginimą savo dydžiu gerokai viršijantį paties Kauno mero algą, o kitos, nors didesnės, įmonės vadovui skiriamas kuklesnis atlygis. Nors tiek viena, tiek kita įmonė teikia kauniečiams reikalingas paslaugas, už kurias gyventojai patys susimoka.

Bet viena įmonė, virtusi „uabu“, pelno siekia, dirbdama ne tik mieste, bet ir gretimoje savivaldybėje, kurios skelbtą konkursą laimėjo, nurungdama vietines pajėgas ir teismuose įrodžiusi, kad laimėjimas buvo teisėtas. Kitai įmonei teikiant paslaugas ir efektyvinant savo veiklą mieste, prireikia steigėjos – savivaldybės – subsidijų. Kitaip būtų priversta kelti paslaugų kainas, o tai keleiviams nepatiktų.

Vieni vežioja žmones, kiti – atliekas

Tiek „Kauno autobusai“, tiek „Kauno švara“ tarp savų darbuotojų turi nemažai vairuotojų. Bet pagal viešai skelbiamus duomenis „Kauno autobusų“ bendrovėje vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius – 1093, „…švaroje“ – keliais šimtais mažesnis. Abiejų įmonių darbuotojų veikla miestui ir reikalinga, ir svarbi. Bet atsakomybės prasme didesnė našta, sutikime, tenka tiems vairuotojams, kurie vežioja žmones, o ne atliekas.

Priskaičiuoto mėnesinio atlygio vidurkis 3-ąjį praeitų metų ketvirtį Kauno savivaldybės viešojo transporto įmonėje buvo 1682 eurai. Troleibusų ir autobusų vairuotojai vidutiniškai uždirbo (iki mokesčių) 1682 eurus, o 3 šios bendrovės vadovai (generalinis direktorius bei direktoriai) – 5120 eurų, kiti vadovai – 3082 eurus. Vairuotojų įmonėje dirba 730. Ir ne paslaptis, kad jų trūksta.

M. Grigelis / R. Tenio nuotr.

Pernai, per trečią metų ketvirtį (nes vėlesni duomenys dar nepaskelbti), „Kauno švaros“ vadovai (generalinis direktorius bei 3 jo pavaduotojai) vidutiniškai per mėnesį uždirbo bruto (o tai reiškia, neatskaičius mokesčių) 7554 eurus, o vairuotojai, traktorininkai, kurių „…švaroje“ yra 165 – vidutiniškai po 2071 eurą kas mėnesį.

Visų 595 „Kauno švaros“ darbuotojų mėnesio algos (priskaičiuotos) vidurkis 2022-ųjų 3-ąjį ketvirtį buvo 1649 eurai. Nenutylima ir tai, kad tuo pat metu vidutinis vieno savivaldybės įsteigtos „… švaros“ bendrovės valdybos nario atlyginimas siekė 2001 eurą. Praėjusių metų rugsėjo 30 dienos duomenimis, valdybą sudarė 4 nariai.

„Kauno švara“ / R. Tenio nuotr.

Kaip savivaldybės įmonių valdybos formuojamos (oficialiai – išrenkamos) – jau atskira tema, tačiau pasigilinus į jų sudėti, akivaizdu, jog šiaip koks „žmogus iš gatvės“ tikrai į tokią valdybą nepateks. Galima sakyti, kad pastaraisiais metais susidarė tam tikras „savųjų“ ratelis, tad į valdybą dažniausiai išrenkamas (iš kelių pretendentų, – paprastai nutylima) tas, kas iš pradžių pereina savotišką „skaistyklą“ savivaldybėje. Neretai valdybos nario ar įmonės vadovo pareigos patikimos tam, kuris tam tikrą laiką pabuvo mero patarėju ar dirba jam priklausančiame versle, ar su mero sūnumi tvarko reikalus nekilnojamojo turto, statybų ar kitokio biznio, kurį lengviau vystyti, turint mieste politinį „stogą“.

Tikėtina, kad galimų prileisti patikimų prie valdžios „savų“ žmonių trūksta, tai to paties asmens, pasidomėjus viešojoje erdvėje, galima aptikti bent keliose pozicijose. Vienur – kaip valdybos ar stebėtojų tarybos pirmininko, kitoje įmonėje – kaip valdybos nario, o gal kaip vadovo.

Ginkdie, neteigiu, kad taip „geriems žmonėms“ parūpinama daugiau vietų „prasimaitinti“? Gal tiesiog tų „gerųjų“ trūksta, tad „Dviračio žinios“ ne šiaip sau pašmaikštavo, jog Kauno meras stengiasi „susigiminiuoti“ ( tapdamas krikštatėviu) su didesniu būriu žmonių, kad galėtų jais užpildyti ir Kauno tarybą, ir savivaldybės įmonių vadovų postus.

Įstatymas leidžia konkretaus savivaldybės įmonės vadovo algos neskelbti

Lygiai taip galima nutylėti (net ir neminint pavardės) ir kokio IT specialisto arba techniko atlyginimo dydį, jeigu tų specialistų įmonėje ar įstaigoje dirba ne daugiau nei vienas. O miesto savivaldybei pavaldus, iš mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto gyvenantis Kauno kultūros centras iš viso nemato reikalo viešinti, kiek ir kam mokėjo už darbą pernai ar užpernai. Todėl skelbia tik 2020-ųjų duomenis, pagal kuriuos direktoriui bei jo pavaduotojui tuomet priskaičiuota vidutiniškai po 1839 eurai per mėnesį. Kolektyvų meno vadovams (jų tuo metu buvo 14) – po 1117 eurų, darbininkams (7) teko visai menkai – po 607 eurus. Na, čia tai – kultūra, kuriai dažniausiai lieka bendro kauniečių „pyrago“ trupiniai.

Kadangi biudžetinėje įstaigoje „Parkavimas Kaune“ po vieną yra direktorius, taip pat – vyr. technikas, technikas ir teritorijos tvarkytojas, tai jų atlyginimai viešai neskelbiami. Tačiau nurodyta, kad 4 vadovai vidutiniškai per mėnesį uždirba po 2567 eurus.

Telefonu teiraujuosi įstaigos direktoriaus Justo Limanausko, koks tikslas nutylėti, tarkim, teritorijos tvarkytojui ar direktoriui priskaičiuoto atlyginimo dydį, jeigu tose viešai skelbiamose ataskaitose visų darbuotojų duomenys – nuasmeninti? Jis sako, kad duomenų apsauga taip reikalauja. Tiesa, jeigu asmuo sutinka, pats gali pasakyti, kokią algą už atliekamą darbą gauna.

J. Limanauskas / R. Tenio nuotr.

„Mano atlyginimą – ne aš nustatau, o savivaldybė. Į rankas gaunu apie 2 tūkst. eurų per mėnesį. Nėra didelės mūsų algos, ir ne iš surinktų pinigų jas susimokame. Iš rinkliavų įstaiga nieko, nė vieno cento, negali sau pasilikti, – viską atiduodame savivaldybei. Mus riboja biudžetinių įstaigų įstatymas. Jeigu reikia kokių darbo priemonių, įrangos, iš anksto turime tai numatyti. Ir gavus Kauno miesto tarybos pritarimą, lėšas toms priemonėms įsigyti mums skiria savivaldybė“, – aiškino vadovas savivaldybei pavaldžios įstaigos „Parkavimas Kaune“.

Jai kauniečiai bei atvykėliai moka rinkliavas už gatvėje statomus automobilius, už laikinai nuomojamą prekybos vietą turguje prie Geležinkelio stoties. Ar laiveliui priplukdyti – Kauno marių pakrantėje, Neptūno įlankoje. Taip pat – už nakvynę viename iš miesto kempingų.

Ar tikrai geriausiai gyvena šilumininkai?

Logiška, jog daugiausiai, o ypač šį sezoną, kai viskas drastiškai pabrango, už paslaugas (gaminamą bei teikiamą šilumą ir karštą vandenį) kauniečiai sumoka AB „Kauno energija“. Ji, beje, turi klientų ir Kauno rajone, ir Jurbarko mieste.

Nuo 2020-ųjų kovo 30-osios bendrovei vadovauja generalinis direktorius (buvęs Kauno mero patarėjas) Tomas Garasimavičius. Viešai nurodyta, jog pernai, antrąjį metų ketvirtį, 25 įmonės vadovai ir jų pavaduotojai uždirbo (jiems per mėnesį buvo priskaičiuota vidutiniškai) po 3880,91 Eur. pastoviosios atlyginimo dalies, po 494,58 – kintamosios bei po 49,47 Eur. premijų ir kitų išmokų. Valdybos nariams (pagal sutartį) per 2-ąjį metų ketvirtį priskaičiuota 1216,32 Eur. Visų bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesio užmokestis buvo 1838,32 Eur.

„Kauno energijos“ valdybai (iš 5 narių) vadovauja Nerijus Mordas (pirmininkas). Nežinantys, kas jis toks, iš rekvizitai.vz.lt gali pamatyti, jog žmogus tokiu vardu ir pavarde yra direktorius Kaune registruotos viešosios įstaigos, kuri verčiasi gamtos apsauga, renginių organizavimu ir kitkuo. 2023 sausio 11 dienos pirmoje pusėje fiksuota, jog apdraustų darbuotojų įstaiga neturi, darbuotojų skaičius – nulinis, skolų sodrai – irgi nėra.

N. Mordas / Asm. archyvo nuotr.

Bet kažin, ar tai tikrai šis žmogus? Žinantys, kad Nerijus Mordas – ilgametis „Vičiūnų grupės“ darbuotojas, interneto erdvėje gali aptikti ir 2017-aisiais skelbtą informaciją apie tai, kad N. Mordas pradėjo vadovauti šios „…grupės“ finansams. O savivaldybės puslapyje „kaunas.lt“ ties jo pavarde parašyta: „turintis kompetenciją finansų srityje“.

Virš „Kauno energijos“ valdybos yra dar Stebėtojų taryba, kuriai vadovauja Antanas Etneris, pristatomas kaip „nepriklausomas, turintis kompetenciją strateginio planavimo ir valdymo srityje“. Anksčiau šį postą buvo užėmęs pats Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis ir ilgokai nekreipė jokio dėmesio į nepatenkintos opozicijos priekaištus.

Randu ir paaiškinimą: „Stebėtojų tarybą iš 7 narių renka bendras visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadencijų skaičius neribojamas. (…) Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Stebėtojų taryba renka bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos.“

Naivu tikėti, jog siekiančiam „priartėti prie valdžios“ svarbiausia yra papulti į „priežiūros organo“ – stebėtojų tarybos – akiratį, o iš jo siekti (ir be savivaldybės politikų pritarimo?) posto valdyboje. Juk taip nebūna.

Ach, tas visažinis internetas, jei ne jis, kažin, ar kas beprisimena, jog su „Kauno energijos“ stebėtojams vadovaujančiu Antanu Etneriu kauniečiai turėjo progą „nuotoliu“ susipažinti, perskaitę miesto dienraštyje (2019.08.14) straipsnį tokiu pavadinimu „Prestižinės Kauno statybos – V. Matijošaičio aplinkos rankose“. O jame buvęs mero patarėjas A. Etneris pristatomas kaip tarybos nario Šarūno Matijošaičio verslo partneris.

Vyriausioji rinkimų komisija poną Antaną dar anksčiau, 2015-aisiais, savivaldos rinkimuose įregistravo 35-uoju numeriu „Vieningo Kauno“ sąraše. Pagal profesiją, šis „nepriklausomas“ savivaldybės įsteigtos „Kauno energijos“ bendrovės Stebėtojų tarybos pirmininkas yra statybų inžinierius, vadovauja (anot rekvizitai.vz.lt) Šančiuose registruotai įmonei, kurios veiklos sritis – nekilnojamasis turtas.

Pirmininko pavaduotoja (irgi – iš stebėtojų) – Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir teisėsaugos skyriaus vedėja Rūta Šimkaityje – Kudarauskė, kaip savivaldybė patikina, „turinti kompetenciją teisės srityje“. Tarp kitų Stebėtojų tarybos narių aptiksime ir „Parkavimas Kaune“ vadovą J. Limanauską, „turintį kompetenciją vadybos srityje“, ir su „Vičiūnų grupe“ susijusį ekonomistą Mindaugą Šimkų – „nepriklausomą narį, turintį kompetenciją finansų srityje“.

Energetikų veiklą uoliai stebi ir Saulius Lazauskas – „Kauno švaros“ generalinis direktorius (buvęs Kauno mero patarėjas), „turintis kompetenciją strateginio planavimo ir valdymo srityje“. Žodžiu, šioje garbių žmonių kompanijoje neaptiksime nei mokslininkų iš KTU ar iš Energetikos instituto bei kitų įstaigų atstovų, kurie turi kompetenciją, susijusią su bendrovės „Kauno energija“ veiklos specifika.

P. S. šią savaitę vienas iš pašnekovų portalą „Kas vyksta Kaune“ patikino, jog „Kauno energijos“ stebėtojų tarybai galimos mokėti tantjemos nebuvo mokamos akcininkų sprendimu, o 92, 84 proc. šios bendrovės akcijų savininkė yra Kauno miesto savivaldybės taryba.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA