Ketvirtadienio vakarą monumentaliu austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) kūriniu – Antrąja („Prisikėlimo“) simfonija Kauno valstybinė filharmonija pradeda naująjį rudens koncertų sezoną.
Šį vieną genialiausių pasaulinių simfoninių kūrinių tiek muzikine, tiek filosofine prasme, įstabiai perteikiantį epinę mirties ir prisikėlimo temą, atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, Kauno valstybinis choras ir solistės Ieva Barbora Juozapaitytė bei Justina Gringytė. 2024-ųjų rudens koncertų abonemento programoje esantis renginys – vienas iš reikšmingų filharmonijoje prasidedančio kūrybos sezono akcentų. O tokių bus daugiau.
Kauno valstybiniam chorui – 55-eri
Reikšminga tai, kad rugsėjo pradžioje Kauno valstybinio choro moterų grupė sugrįžo namo iš koncertinės kelionės. Į ją kaunietes choristes pakvietė vienas žymiausių pasaulio dirigentų Antonio Pappano. Kartu su Londono simfoniniu orkestru dainininkės dalyvavo keturiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose, – Varšuvoje (Lenkija), Liublijanoje (Slovėnija), Gstade (Šveicarija) ir La cote-Sent Andre (Prancūzija).
Kaip sezono išvakarėse naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta, vienu iš ryškiausių muzikinių įvykių neabejotinai taps spalio 18-ąją vyksianti muzikos šventė.
Joje Roberto Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras drauge su Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyr. dirigentas Constantine Orbelian, vadovas Algimantas Treikauskas) bei solistais Marija Arutiunova, Iveta Kalkauskaite, Mindaugu Zimkumi ir Žygimantu Galiniu publikai įteiks ypatingą muzikinę dovaną. Koncerte bus atliekami išskirtiniai kompozitorių Anton Bruckner bei Georg Friedrich Hendel kūriniai.
Kauno valstybinis choras – vienintelis kolektyvas, kaip muzikos atlikėjas, priklausantis Kauno valstybinei filharmonijai. Choras iki šiol yra parengęs nemažai monumentalių muzikos kūrinių, dalyvavęs įspūdingose gastrolėse, dažnai koncertuoja gimtinėje bei užsienio valstybėse.
Profesionalią meninę veiklą jis pradėjo 1969 metų spalio 23-iąją. Nuo pirmųjų kūrybinės veiklos dienų keliasdešimt metų chorui vadovavo jo įkūrėjas Lietuvos nacionalinės premijos laureatas prof. Petras Bingelis (1943-2020). 2021-aisiais Kauno valstybinio choro meno vadovu ir vyr. dirigentu tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas prof. Robertas Šervenikas.
Kauno simfoninio orkestro sezonas – 20-as
„Kas vyksta Kaune“ jau skelbė, jog Kauno miesto simfoninis orkestras šią savaitę pradeda jubiliejinį 20-ąjį koncertų sezoną. Kauno miesto tarybos, kuriai tuo metu vadovavo meras Arvydas Garbaravičius, sprendimu šis orkestras įkurtas 2004-ųjų rudenį, o pirmą savo koncertą surengė 2005-ųjų pradžioje.
Iki šiol orkestras įgyvendino daugybę reikšmingų projektų, intensyviai plėtojo leidybinę veiklą. Ne kartą klausytojus kvietė į pasaulinio garso žvaigždžių koncertus. Orkestro diskografiją sudaro daugiau nei dvi dešimtys kompaktinių plokštelių.
Muzikiniai albumai buvo paskelbti geriausiais pasaulyje ir net tris kartus nominuoti prestižiniams „Grammy“ bei Tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams. Praėjusieji metai Kauno orkestrui buvo neįtikėtinai sėkmingi, kūrybingi bei kupini pasaulinių įvertinimų. Kolektyvas, vadovaujamas Algimanto Treikausko, 2022-aisiais buvo įvertintas „Auksinio disko“ apdovanojimu už aukštą meninį lygį ir intensyvią koncertinę veiklą.
Šį penktadienį Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas) kartu visame pasaulyje žinoma kompozitore, dirigente ir pianiste Lera Auerbach kviečia iškilmingai pradėti šventinį sezoną. Organizatorių teigimu, šiam koncertui parinkta ypatinga programa, kurioje susipins austrų genijumi vadinamo W. A. Mozarto, Vienos klasicistinės mokyklos pradininko J. Haydno ir pačios Leros Auerbach kūrinių grožis.
Spalį vyks Pasaulinės muzikos dienos šventė
Švęsti ją Kauno valstybinėje filharmonijoje kviečia Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis, kuris sutelks muzikantus iš Lietuvos, Norvegijos, Belgijos, Čekijos, Italijos, Danijos bei Latvijos groti Baltijos ir Šiaurės šalių muziką.
Festivalis prasidės spalio 1-ąją, Pasaulinę muzikos dieną, koncertu, kurio programą parengė Agnės Pasaravičienės kvartetas (Lietuva – Danija) ir vokalistė Undinė Rolava (Latvija). Kiek vėliau – spalio 9-ąją – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Edvardo Griego, Povilo Syrrist – Gelgotos, Raimundo Martinkėno ir kitų autorių kūriniais, liaudies dainomis, giesmių oranžuotėmis Kauno publiką džiugins Antonello Timpani (klarnetas, Italija), P. Syrrist – Gelgota (altas, vokalas. Norvegija) ir Šviesė Čeplauskaitė (fortepijonas. Lietuva).
Kauno filharmonijos vadovas J. Krėpšta priminė, jog Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalio idėja kilo iš kompozitorių Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalio, kuris pirmą kartą buvo surengtas 1998-aisiais.
Prieš tai Kauno valstybinei filharmonijai užmezgus bendradarbiavimą sur Hordalando (Norvegija) kultūros skyriaus vadovais. Per 25-erius festivalio metus dviejų tautų iškiliausių menininkų kūryba sukūrė vaisingus kultūrinius mainus tarp Norvegijos ir Lietuvos bei išplėtė šiame renginyje dalyvaujančių šalių geografinį žemėlapį.
Tęsdama festivalio idėją, kaunietė kompozitorė Zita Bružaitė patikino, kad dėmesys M. K.Čiurlionio ir E. Griego muzikai neslops. O šiemetiniame Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalyje bus ir džiazo, ir klasikos su folkloro elementais bei akademinės muzikos.
Rudens koncertų abonementas
Po spalio jo programoje – trys ryškūs muzikiniai renginiai. Lapkričio 8-osios vakarą į koncertą „Bajoras pasitinka Gruodį” pakvies Kauno miesto simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras, drauge su solistais Živile Lamauskiene (sopranas), Iveta Kalkauskaite (mecosopranas), Mindaugu Zinkumi (tenoras) ir Joriu Rubinovu (bosas), diriguos R. Šervenikas. Koncerte skambės Felikso Bajoro oratorija „Varpo kėlimas” bei dvi Juozo Gruodžio siuitos iš baleto „Jūratė ir Kastytis”, taip pat – pjesė orkestrui „Gyvenimo šokis“.
Lapkričio 21-ąją vyksiančiame Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir solisto Dmitri Levkovich (fortepijonas, Ukraina – Kanada) koncerte „Fantastinis de focus” bus atliekamas Dominyko Digimo „De Focus“, taip pat žymių klasikų – Ludwig van Beethoven ir Hector Berlioz – kūriniai.
Gruodžio 6-ąją numatyta Nacionalinės premijos laureato, kauniečio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus koncerto smuikui ir orkestrui „Keturi barono Miunhauzeno sapnai“ premjera. Šio kūrinio vardu pavadinta ir viso vakaro koncerto programa, kurią atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei solistas Javier Comesana Barrera (smuikas, Ispanija). Publika koncerte išgirs ir E. Grieg siuitų muzikos dramai „Peras Giuntas“ fragmentus, taip pat kompozitoriaus Einojuhani Rautavaara kūrinį „Cantus arcticus” (Koncertas paukščiams ir orkestrui).
Kelintas šis sezonas pačiai muzikinių renginių organizatorei – sunku suskaičiuoti
Kai teatrai savo gyvavimo metus skaičiuoja gal nuo pirmojo, „po savu stogu“ surengto, vaidinimo, tai profesionalios muzikos vystymosi Lietuvoje pradžią atsekti tikrai sudėtinga. Neabejotina, kad muzikinis gyvenimas Kaune virė ir tarpukariu, ir dar anksčiau.
„Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“ mena (projektas-muzika.lmta.lt), kad laikinoje sostinėje (Kaune) 1928 – 1934 metų laikotarpiu daugelį vykusių Valstybės operos artistų koncertų jungė Lietuvos filharmonijos draugija. Tiesa, tų koncertų daug nebūdavo: kai kuriais metais – vos dešimt. Tačiau Kaune tarpukariu veikė valstybinė muzikos mokykla, (vienu metu) – net trys simfoniniai orkestrai, irgi rengdavę koncertus. Taip pat laikinojoje sostinėje užgimė ir Lietuvos dainų švenčių, tradicija (šiemet ypatingai paminėtas jos šimtmetis).
Sovietams okupavus Lietuvą, filharmonijos veikla buvo atkurta 1944-aisiais Vilniuje. Pavaldžios „Sojuzkoncerto“ tinklui, turėjusio monopolį visoje Sovietų sąjungoje ir apėmusio tiek klasikinės, tiek pramoginės muzikos gyvenimą, įstaigos – LTSR valstybinės filharmonijos pirmasis filialas įkurtas Kaune 1944 metais.
Savo salės jis neturėjo, todėl koncertai vykdavo įvairiose erdvėse, tarp jų – ir Kauno sporto halėje. 1961 metais Kauno filialui, kurio renginius, beje, planuodavo Vilniaus filharmonija, buvo perduota inžinieriaus, architekto Edmundo Fryko projektuoto (baigto statyti 1929-aisiais) pastato (Teisingumo ir Seimo rūmuose) dalis kartu su didžiąją sale. Kauno valstybinės filharmonijos rūmais tapęs kultūrinio paveldo pastatas ne taip seniai buvo restauruotas. Jame yra jau ne viena koncertinė erdvė.
Dar vienas akcentas…
…Justinui Krėpštai – asmeninis. Nuo rugsėjo 2-osios jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius. Ne vieną dešimtmetį jis čia dirba bendrą muzikinį pedagoginį darbą.
Nesureikšmindamas akademine prasme reikšmingo pokyčio savo biografijoje, mieliau linkęs prisiminti, kiek iš pradžių teko visko nuveikti jiems, trims Muzikos akademijos atkūrimo VDU entuziastams (drauge su Kauno kompozitorių sąjungos pirmininku, kompozitoriumi Algimantu Kubiliūnu bei su bičiuliu, Kauno valstybinio choro vadovu Petru Bingeliu), kad Kaunas turėtų profesionalių, aukštos kvalifikacijos muzikų kalvę.
„Apie 1989-uosius tai prasidėjo. Maždaug pusantrų metų viskas užtruko, kol atsijungėm nuo Vilniaus, ir vietoj Lietuvos konservatorijos Kauno filialo, mūsų mieste, Vytauto Didžiojo universitete, kaip ir tarpukariu buvo, vėl pradėjo veikti Muzikos akademija. Ne taip svarbu dabar, kiek laiko tada sugaišome tardamiesi su kolegomis, „stumdami“ savo idėją, važinėdami į Vilnių, įtikinėdami, kad VDU galima rengti muzikos studentus.
Dabar matome: muzikinis gyvenimas Kaune verda, talentai auga. Ir Merūnas, ir Kostas Smoryginas, ir Gabrielė Bukinė bei nemažai kitų ryškių asmenybių, muzikos žvaigždžių būtent VDU yra baigę magistrantūros studijas“. Mieste veikia stiprios profesionalių muzikų pajėgos – Valstybinis muzikinis teatras, Kauno valstybinis choras, Miesto simfoninis orkestras, Kauno bigbendas, VDU kamerinis orkestras. Jei ne ta atkurta aukštoji mokykla, visi šie bei kiti, nepaminėti kolektyvai turėtų daug problemų dėl muzikos profesionalų papildymo“, – teigė VDU prof. J. Krėpšta.
O kaip Kauno valstybinės filharmonijos vadovas, kviesdamas kuo dažniau lankytis šios įstaigos renginiuose, jis garantavo, kad „visos naujo sezono dienos bus užpildytos gerais koncertais“.
