Tiems, kurie krūpčioja, pažadinti iš miego naktį po miestą gatvėmis lakstančių motociklų ir automobilių garsų, gal bus įdomu sužinoti, kad Kauno savivaldybės taryba rugsėjį patvirtino ne tik triukšmo prevencijos veiksmų artimiausiems metams planą bei tyliąsias gamtos ir aglomeracijos zonas, bet ir nustatė triukšmo rodiklį jose.
2024 – 2028 m. Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų plane nurodyta, jog savivaldybės teritorijoje dabar turime netoli dvidešimties tyliųjų gamtos zonų – Aukštųjų Šančių ąžuolyno, Ąžuolyno, Dainavos, Kalniečių, Vytauto bei kitų parkų, Lampėdžių, Kleboniškio, Kauno 5-ojo forto, Davalgonių. Šilainių, Linkuvos miškų, Pažaislio, Panemunės, Jiesios, VDU botanikos sodo.
Kur kas daugiau – tyliųjų aglomeracijos zonų
Aglomeracijos, kaip paaiškina žodynas.lt, yra „ištisinės susiliejusių miestų grupės, kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios gamybiniais, kultūriniais – buitiniais, transporto ryšiais. Paprastai aglomeracijas sudaro centrinis miestas – branduolys, o apie jį susitelkia mažesni miestai, iš tikrųjų tampantys šio didžiojo miesto priemiesčiais“.
Triukšmo prevencijos veiksmų plane, kurį Kauno miesto savivaldybės užsakymu parengė tarptautinės pajėgos (UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ ir SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“), nepaaiškinta, kurie mūsų šalies miestai „susilieja“ su Kaunu, sudarydami aglomeracijas. O savivaldybės tarybos sprendime išvardintos tyliosios aglomeracijos zonos „išsitenka“ antrojo pagal didumą Lietuvos miesto savivaldybės teritorijoje. Tokios zonos yra: Centro, Dainavos I, II, III, IV ir V, Eigulių, Lampėdžių, Milikonių, Panerio I, II, Aukštųjų Šančių, Rokų, Romainių I, II, Birutės, Sargėnų I, II, Vaišvydavos I, II, bei Žemutinių Kaniūkų.
Veiksmų plane paaiškinta, jog „Kauno aglomeracija užima 157 km2 teritoriją. Miestas yra vidutiniškai urbanizuotas: apie 49 proc. visos teritorijos užima užstatyta teritorija, 7 proc. – kitos paskirties objektai, 17 proc. – miškai ar miško žemė, 12 proc. – žemės ūkio naudmenos, 8 proc. – vandens telkiniai ir 7 proc. – keliai“.
Tiek gamtinėse, tiek kitose tylos zonose triukšmas negali viršyti 50 decibelų. Tačiau „akivaizdu, kad tyliosios zonos – tai ne visiškos tylos vietos, o tos, kurių netrikdo nepageidaujamas ar kenksmingas išorinis garsas, kurį sukelia žmogaus veikla.
Veiksmų planas apima triukšmo prevencijos priemones, susijusias su didžiausiais bendramiestinės reikšmės triukšmo šaltiniais – kelių transportu, geležinkelių transportu, pramonine veikla, t. y. šaltiniais, kuriems galima numatyti strategines, efektyvias valdymo priemones, – vietos politikams paaiškino Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (sveikatos reikalų koordinatorė) Milda Labašauskaitė.
Vadovaujantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 2002/49/EB „Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo” 8 straipsniu „Veiksmų planai“, savivaldybės, kuriose gyvena daugiau nei 250 000 gyventojų, kas penkerius metus privalo peržiūrėti ir atnaujinti triukšmo prevencijos veiksmų planus.
Galima dar pridurti, kad Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo monitoringas (efekto įvertinimas) bus atliekamas pasibaigus šio plano veikimui.. Tuomet, kai bus rengiamas jau kitas Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planas 2029-2033 m. laikotarpiui, – atliekant triukšmo lygių mieste pokyčių analizę.
Išryškintos problemos domina tik „ryškintojus“?
Kaip teigiama minimo plano įvade, „Europos aplinkos agentūra (EAA) nurodė, kad triukšmas yra antras pagal svarbą ligas lemiantis aplinkos veiksnys Europos Sąjungoje ( ES) po oro taršos. Patiriama ilgalaikė didelė triukšmo tarša gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai (įskaitant padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas, ir pirmalaikį mirtingumą) ir smarkiai pakenkti fizinei sveikatai, psichikos sveikatai ir gerovei (be kita ko, sukelti lėtinius sutrikimus, pvz., smarkiai sutrikdyti miegą, sukelti stresą ir (arba) dirginimą). 20 proc. ES gyventojų, – vienas iš penkių visų amžiaus grupių gyventojų, gyvena vietovėse, kuriose patiriamas tokio lygio triukšmas, kuris kenkia sveikatai“.
Kauno savivaldybės prevencinio plano projektas susipažinti visuomenei buvo pateiktas šių metų birželio pabaigoje. Išankstinė informacija apie tai buvo paskelbta seniūnijose ir viename iš dienraščių.
„Viešas susirinkimas įvyko 2024 m. birželio 20 d., 18.00 val., Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje (I aukštas, Laisvės al. 96, Kaunas). Viešo susirinkimo metu iš gyventojų savo nuomonės išsakyti niekas neatvyko, pastabų Veiksmų plano projektui iš gyventojų taip pat negauta.“, – konstatavo Plano rengėjai.
Jų patikinimu, triukšmo problemos, „kaip vienos iš svarbiausių problemų miesto plėtroje išryškinimas bei prevencijos priemonių numatymas, leistų greičiau pasiekti triukšmo lygių mažėjimo ar stabilizacijos mieste efektą, o kartu prisidėtų prie darnaus miesto kūrimo“.
Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia?
Šią prieš keliasdešimt metų leisto populiaraus lietuviško humoristinio žurnalo „Šluota“ puslapiuose gyvavusią rubriką, neretai galima prisiminti. Nors žinoma, kad triukšmo prevencijai padėtas stiprus pamatas, – galioja ES direktyva, LR įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie inicijuoja įvairias programas bei planus. O šių galutinis tikslas – saugi ir sveika mūsų gyvenamoji bei kita aplinka, sveikas žmogus. Tačiau dažnai tikslas lieka teoriniu, bet kaip viskas vyksta praktiškai, pavyzdžiui, triukšmo prevencijos atvejais, galima spręsti iš naujienų portalą „Kas vyksta Kaune” pasiekiančių kauniečių laiškų.
Panašių skundų dėl triukšmo, be jokios abejonės, gauna ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ir policija bei kitos įstaigos, tarp jų – miesto savivaldybė. Bene daugiausiai skundžiamasi dėl nesiliaujančio kelių transporto eismo keliamo triukšmo tuo paros metu, kai dauguma gyventojų (dirbančių, besimokančių, vaikus auginančių) turėtų ramiai ilsėtis.
Skundų autoriams tikrai nesvarbu, ar, pavyzdžiui neseniai renovuotas Radvilėnų planetas patenka į tyliąją gamtos zoną, ar – į tyliąją aglomeracijos teritoriją. Nes šiuo plentu vyksta dažni naktinėtojų automobilininkų rengiami „dragai“, važiuojant „žiedine trasa“ greta Zoologijos sodo, paskui kylant į kalną ir vingiuota Slėnio gatve, per KTU studentų miestelį, vėl atsiduriant tame pačiame plente. Ne tylomis, žinoma, o „spaudžiant iš transporto priemonės“ kiek įmanoma tokiomis sąlygomis maksimalų greitį ir maksimalų triukšmą.
Vargu, ar tie „dragai“ prideda sveikatos Žaliakalnio pakraščio, Tunelio ar K. Baršausko bei kitose gatvėse gyvenantiems neretai triukšmą girdintiems kauniečiams. Dėl transporto triukšmo (naktinio ar dieninio) kenčiančių gyventojų nėra vos keli tūkstančiai per visą miestą. Juk dėl analogiškų situacijų skundžiasi tiek Taikos prospekte, tiek Raudondvario plente ar P. Juozapavičiaus pr. bei kitose Kauno miesto vietose gyvenantys žmonės.
Į policijos kvietimą tikrinti transporto priemones atsiliepė menkas būrys vairuotojų
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ šiemet skelbė, jog birželio 20 dienos pavakarę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus pareigūnai kvietė vairuotojus dalyvauti prevenciniame renginyje ir pasitikrinti transporto priemonės triukšmo lygį. Tačiau šia galimybe pasinaudojo kiek daugiau nei trisdešimt transporto priemonių savininkų, nors tikrinant nei pažeidimai buvo fiksuojami, nei baudos skiriamos.
Atšilus orams ir į gatves išriedėjus įvairesnėms transporto priemonėms, pagausėja ir į policijos pareigūnus besikreipiančių gyventojų, kurie skundžiasi keliamu transporto priemonių triukšmu. Tad surengta prevencinė priemonė skirta „pažadinti“ triukšmingų transporto priemonių vairuotojų sąžinę“ (citata iš Kauno apskr. VPK pranešimo).
Deja, atvejų, kai triukšmautojų sąžinė „neprabudusi“, tik daugėja. Bėda, jog policijos pareigūnams, gavus signalą apie kelių naktinius triukšmautojus, juos išsiaiškinti – maža galimybių. Su triukšmu pralekia kokie „draugeliai” naktį gatvėmis savais ratais, žinoma, negirdėdami pakirdusių iš miego gyventojų piktų palinkėjimų „prisiploti“, ir tiek žinių. Nepavijai, – neįrodysi. Pagaliau, ir pareigūnų tokiems darbams (kitokiems, gal gerokai svarbesniems – irgi) trūksta.
Teisės aktuose (vienas jų – LR Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo”) pasakyta, kad „Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (Ldvn) – triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. triukšmo lygis Ldvn decibelais (dB(A)). Tylioji aglomeracijos zona – zona, kurioje bet kurio šaltinio skleidžiamo triukšmo Ldvn ar kito triukšmo rodiklis neviršija nustatyto dydžio. Tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų skleidžiamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų ar lankytojų keliamo triukšmo ar rekreacinės veiklos triukšmo“. Tiesa, kai kuriais atvejais (renginių metu) leistinas ir didesnis nei 50 decibelų triukšmas.
Triukšmo rodiklius savivaldybės teritorijoje tvirtina jos taryba
Tą pareigą Kauno politikai jau atliko. O dabar, miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos M. Labašauskaitės teigimu, tikimasi įgyvendinti patvirtintame Veiksmų plane numatytas triukšmo prevencines priemones. Jų savivaldybės politikų „palaimintame“ naujame dokumente, aprėpiančiame 5 metų veiklą, mažinant mieste triukšmą, išvardinta tikrai nemažai, ties dalimi priemonių netgi nurodžius, kiek jų įgyvendinimas kainuos.
Pavyzdžiui, „Efektyvios transporto priemonių parkavimo sistemos plėtra“ (automobilių statymo organizavimas bei reguliavimas Kauno mieste) – daugiau nei 7,5 mln. eurų (iki 2028-ųjų), Pėsčiųjų tilto iš Nemuno salos į Aleksotą statyba, kuri, „leis padidinti viso miesto centro pasiekiamumą, gerinant darnaus judumo sąlygas tiek miesto, tiek priemiesčio gyventojams”, – per 15 mln. Eur, Priemonei „Pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas Chemijos g.“ („padidins Kovo 11-osios parko prieinamumą“) – 1,2 mln. Eur. Pėsčiųjų ir dviračių takų Baltijos g., Baltų pr. įrengimui – 1,8 mln. Eur.
Kauno miesto gatvių, aikščių projektavimas, kapitalinis remontas ir rekonstrukcija per kelerius artimiausius metus mokesčių mokėtojams atsieis per 17 mln. eurų, tačiau, kaip nurodyta triukšmą mažinančių prevencinių veiksmų plane, „esant poreikiui pagal planą ir skyrus finansavimą“. Elektromobilių infrastruktūros vystymas įrengiant 34 įkrovimo stoteles (2024 – 2026 m.) – tikėtina kainuos daugiau nei 700 tūkst. eurų.
Tiesa, bendroje priemonių lentelėje daugiau surašyta tokių, kurioms įgyvendinti lėšų poreikis nenumatytas ir nenurodomas.
