Ar žinojote, kad Kauno kariljonas, įsitaisęs Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte, yra vienas iš trijų pagrindinių tokių instrumentų visoje Lietuvoje? Šis unikalus instrumentas, kurio garsai sklinda net 3 kilometrų spinduliu, šiemet vėl tapo pagrindiniu Tarptautinio Kauno kariljono muzikos festivalio veikėju. Jau aštuntą kartą Kauno menininkų namų surengtas festivalis ne tik demonstravo muzikos žanrų lankstumą, bet ir pagerbė du Lietuvos kūrėjus – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir Giedrių Kuprevičių.
Varpai ar vargonai?
Viena iš festivalio organizatorių ir kariljonierė Austėja Staniunaitytė-Proietta džiaugiasi ne tik gausiu publikos susidomėjimu, bet ir ypatinga atmosfera, kurią kūrė patys klausytojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Viso festivalio metu lankytojų veiduose stebėjau dvi emocijas: laimę ir nuostabą. Kai kurie netgi manė, kad skamba vargonai, o tai reiškia, kad jie pirmą kartą Kaune išgirdo šį nepaprastą instrumentą“, – dalijasi įspūdžiais organizatorė.
Šiemet festivalis žengė dar vieną žingsnį į priekį, pristatydamas koncertų vedėją, kuri padėjo klausytojams dar giliau pasinerti į muzikos pasaulį. Didžiulis ekranas, transliavęs atlikėjų pasirodymus, taip pat sulaukė didelio publikos palaikymo, o vakarinius koncertus papuošė įspūdingas Karo muziejaus ir jo apylinkių apšvietimas, įnešdamas dar šiek tiek magijos. Festivalis taip pat buvo transliuojamas ir internetu.
Nuo Vivaldi iki elektronikos: kariljonas laužo stereotipus
Tarptautinis Kauno kariljono muzikos festivalis jau seniai peržengė Lietuvos ribas, tapdamas svarbiu įvykiu viso pasaulio kariljonierių bendruomenėje.
Šiemet festivalyje dalyvavo ne tik atlikėjai iš Lietuvos, bet ir Belgijos, Olandijos bei Lenkijos.
Festivalio programa buvo išties sodri – nuo klasikos kūrinių iki džiazo improvizacijų, nuo elektronikos garsų iki vokalo melodijų.
Belgų kariljonierius Jan Verheyen klausytojus nukėlė į skirtingus sezonus su Antonio Vivaldi „Keturių metų laikų“ programa, Jasper Depraetere koncertas „Plunksnos“ sujungė klasikinę, moderniąją ir pop muziką, o kartu su Witold Maciak pristatė Loretos Narvilaitės kūrinio „Saulėlydžio jūros daina“ lietuviškąją premjerą.
Olandų kariljonierius Paul Maassen savo siuitoje „Bakchantės“ drąsiai eksperimentavo, sujungdamas kariljono muziką su elektronika ir džiazo improvizacijomis.
Lietuvių duetas – Roberta Daugėlaitė ir Raimundas Eimontas – atliko specialiai festivaliui sukurtą originalią kompoziciją-improvizaciją „Driblingas“, kurioje kariljono garsai persipynė su elektrinės gitaros ir vokalo melodijomis.
Tuo tarpu jau minėtas lenkų atlikėjas W. Maciak savo koncerte „Muzikoje skendintis bokštas“ pakvietė į muzikinę kelionę laiku ir erdve, pristatydamas įvairių epochų ir stilių kūrinius.
Nors kiekvieną kartą suskambęs instrumentas priverčia stabtelėti ir suklusti, A. Staniunaitytė-Proietta išskiria R. Eimonto ir R. Daugėlaitės bei W. Maciak pasirodymus kaip vienus įsimintiniausių. „Jų programos buvo tokios skirtingos, kad atskleidė tikrąją kariljono muzikos įvairovę. Tai buvo akimirka, kai supratome, kad šiuo instrumentu galima kurti pačią įvairiausią muziką“, – pasakoja ji.
Dviguba šventė
Šių metų festivalis buvo skirtas ir dviem ypatingoms progoms: 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms ir 80-ajam ilgamečio Kauno kariljonieriaus Giedriaus Kuprevičiaus jubiliejui.
Šios sukaktys buvo pagerbtos specialiai joms skirtais muzikiniais kūriniais, primenančiais apie šių asmenybių įnašą į Lietuvos kultūrą.
Čiurlionio 150-osioms metinėms skirta programa siekė atspindėti kompozitoriaus kūrybos dvasią ir inovatyvumą, perkeliant jo vizijas į kariljono muzikos skambesį.
Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečio proga festivalyje skambėjo specialiai jam dedikuoti kūriniai, liudijantys apie jo neįkainojamą indėlį į Lietuvos kariljono muzikos kultūrą.
Mintys apie kitus metus
Nors festivalis baigėsi, jo aidas dar skambės. Organizatoriai jau planuoja kitų metų renginį, žadėdami dar daugiau netikėtumų ir įspūdžių.
„Po tokio sėkmingo festivalio neabejojame, kad kitais metais vėl sugrįšime“, – tikina A. Staniunaitytė-Proietta. Ji taip pat atskleidžia, kad ateities planuose – dar daugiau eksperimentų, lietuviškos muzikos ir netikėtų muzikinių derinių.
Festivalį organizuoja Kauno menininkų namai, finansuoja Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
