„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl juridinio fakto nustatymo, kai praleistas palikimo priėmimo terminas.
„Prieš keletą metų mirė mūsų motina. Po mirties liko velionės nekilnojamasis turtas – butas, registruotas jos vardu. Dėl paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, o butu po mirties rūpinosi mūsų tėvas, likęs gyventi bute. Tėvas nori paveldėti šį turtą, tačiau yra praleistas palikimo priėmimo terminas. Ar dar įmanoma teisinėmis priemonėmis tėvui įgyti šį turtą?” – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis pareiškėja laikytina palikėjo pirmos eilės įpėdine, dėl ko ji turi teisę paveldėti velionio turtą pagal įstatymą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, t.y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme numatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.
Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitas – paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.
Pažymėtina, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jo priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą.
