Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį atmetė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registruotą sprendimą įsteigti Istorinės atminties komisiją.
Sprendimas atmestas 21-am tarybos nariui balsavus „prieš“, keturiems susilaikius ir 13-ai projektą palaikius.
Kaip posėdyje nurodė komisijos iniciatorius TS-LKD frakcijos narys Paulius Lukševičius, klausimas buvo svarstytas dviejuose komitetuose, kurie tokios komisijos sudarymo nepalaikė.
Šią poziciją savivaldybės administracija grindė jau veikiančia Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupe, nors, P. Lukševičiaus teigimu, „čia yra visiškai ne tas pats“.
„Analogiška komisija veikia Vilniaus mieste, iš didžiųjų miestų būtume antras miestas, kuris turėtų tokią komisiją“, – kalbėjo politikas, posėdyje paklaustas, kaip istorinės atminties klausimai sprendžiami kituose miestuose.
Daugumą taryboje sudarantys „Vieningo Kauno“ atstovai svarstomu klausimu posėdyje nepasisakė.
Kaip žurnalistams po posėdžio komentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, nauja komisija galėtų trukdyti darbo greičiui. Pasak mero, jis su komanda meninių objektų statymą „paprasčiau gal išsprendžia“.
„Kartais komisijos yra labai gerai, bet kartais, jeigu jos yra grandiozinės, trukdo greičiui darbo, pačiam darbui. Ir tada prasideda diskusijų šou „prieštarauk“, – kalbėjo meras.
V. Matijošaitis pažymėjo, kad savivaldybė visuomet išklauso menininkų ir gyventojų nuomonės, o Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės sprendimams priimti užtenka.
„Tai yra darbo grupė, ten yra gal 20 visų sričių specialistų ir nutaria, pasako, gražu ar negražu, ir jeigu daugumos sutampa nuomonė, net neatiduodame svarstymui, liepiame menininkams pataisyti“, – teigė jis.
Pagal Kauno savivaldybės viešai pateikiamą informaciją, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupę sudaro devyni nariai, jai priklauso tik valdančiosios „Vieningo Kauno“ daugumos atstovai ir administracijos darbuotojai.
Istorinės atminties komisiją konservatoriai siūlė sudaryti iš 16 narių: aštuonių ne savivaldybės įstaigų deleguotų atstovų, vieno mero deleguoto atstovo, dviejų savivaldybės administracijos atstovų direktoriaus paskyrimu ir penkių tarybos narių, kurių daugiau nei vienas priklausytų opozicijai.
Kaip anksčiau BNS sakė P. Lukševičius, iš specialistų komisiją turėtų sudaryti keturi istorikai, du architektai, vienas kultūrologas ir vienas menotyrininkas.
Komisija būtų teikusi rekomendacijas savivaldybės administracijai rengiant projektus dėl viešųjų objektų pavadinimų, atminimo ženklų įrengimo, atminties kultūros programos įgyvendinimo ir kitais klausimais.
Politikas pažymėjo, kad siūlymą sudaryti tokią komisiją lėmė daug diskusijų viešumoje sukėlęs Kauno savivaldybės sprendimas inicijuoti paminklo prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą.
Kilus diskusijoms dėl A. M. Brazausko paminklo Kaune ir dėl pulkininkui Kaziui Škirpai Vilniuje pakabintos atminimo lentos, kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad tokius klausimus svarstančios istorinės atminties komisijos savivaldybėse turėtų veikti privalomai.
