Pildant apklausas ar registruojantis internetu neretai tenka pažymėti savo lytį, tačiau pasirinkimai paprastai apsiriboja vyro ir moters lytimis. O štai, nepriskiriantiems savęs jokiai lyčiai, tai problema. Nepaisant to, žmonių priešiškumas paveikia dar labiau. Tuo tarpu, ekspertė teigia, kad nepritarimas kyla iš žinių stygiaus.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Egidijus (pavardė redakcijai žinoma), save priskiriantis nebinarinei lytinei tapatybei (savęs nepriskiria jokiai lyčiai), užsimena retai apklausose ar registracijos formose pastebintis (-ys) galimybę pasirinkti nebinarinę lytį.
Paprastai pasirenkamieji variantai apsiriboja tik moters ir vyro lytimis, tačiau kartais pasitaiko ir „kita“ arba „nenoriu sakyti“.
„Kita“ bent jau atspindi patį nesitapatinimą su binarine lyčių sistema, tačiau, jei „nenoriu sakyti“ yra vienintelis pasirinkimas be „vyras“ ir „moteris“, parodo visiškai kitokią pretenziją. Pasakyti, kad esu nebinarinės lyties galiu, tačiau neturiu tokiu atveju net duodamo pasirinkimo“, – pažymėjo Egidijus.
Jis (jie) atkreipia dėmesį, jog pasirinkimų stoka parodo poziciją, kad apie socialinę lytį neturima pakankamai žinių arba pozicija šiuo klausimu yra pasyvi. Todėl nededama pastangų pasidomėti arba su pozicija paprasčiausiai nesutinkama.
Jokiai lyčiai savęs nepriskiriantiems asmenims, jo (jų) teigimu, tai sukelia nemalonų jausmą.
„Jautiesi nustumtas į paribį arba neįrašytas į diskursą, kuriame, atrodo, patvirtinti tik normatyvaus identiteto asmenys. Apklausų pildymas – nėra esminė gyvenimo funkcija, dažnai gali ir tiesiog pasirinkti jų nepildyti“, – patikino jis (jie).
Didesnė problema – viešose įstaigose
Egidijaus manymu, svaresnė ir daugiau jausmų sukelianti lyties reprezentacija iškyla viešose, kaip sveikatos ar švietimo, įstaigose. Todėl pasirinkimo „nebinarinė lytis“ reikia ir čia, kad padėtų jaustis labiau matomiems, išklausytiems ir suprastiems.
Taip pat pamini, jog dažnai žmonės nesupranta, ką reiškia socialinė lytis ir ją painioja su biologine lytimi.
„Akivaizdžius stereotipinius moters ir vyro socialinius vaidmenis dažnai žmonės priima patys iki galo to nesuvokdami, nes, pavyzdžiui, auga aplinkoje, kurioje diegiamos tam tikros vertybės, tada jų mąstysenoje dažnai tai tampa nekvestionuojama tiesa“, – tikina Egidijus.
Todėl nuo tokių stereotipinių vaidmenų, kai dėl noro atrodyti vyriškai ar moteriškai nešioji tam tikrus rūbus ar priimi tam tikrus sprendimus, stengiasi atsiriboti.
„Man buvimas vyru tereiškia, kad turiu tam tikrus lytinius požymius, tai apibūdina mano paties biologiją, tačiau tai niekaip nesusiję su tam tikrais socialiniais vaidmenimis, drabužiais, kuriuos noriu rengtis, kaip noriu save reprezentuoti, nes šie dalykai paprasčiausiai susiję su socialine gyvenimo sfera, kuria žmonės, sukūrę per laiką tam tikras konvencijas, pradeda tikėti ir laiko neginčijama tiesa“, – sako jis (jie).
Siūlo platesnį pasirinkimą ir paklausti žmonių, kaip į juos kreiptis
O štai, prieš perkant bilietus į renginius Kauno dramos teatro internetinėje svetainės registracijos formoje galima pasirinkti ne tik moters ar vyro, bet ir nebinarinę lytinę tapatybę. Tiesa, tai neprivalomas laukelis norint užsiregistruoti.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė pažymi, kad lyties žymėjimas gali padėti renginių organizatoriams surinkti informaciją, kuri leistų suprasti apie skirtingų lyčių asmenų elgseną ir pomėgius.
„Leidžia įvertinti, kas lankosi renginyje, kurie renginiai labiau patinka skirtingų lyčių asmenims arba pažinti auditoriją ir priimti su jos įvairove susijusius sprendimus dėl renginių programos ir jų turinio“, – paaiškino M. Jurkutė.
Nepaisant to, dėl pavartoto netinkamo kreipinio dažnai kyla nemalonumų abiems pusėms, todėl pagarba ir atvirumas tampa svarbiausiu bendravimo elementu.
„Pats paprasčiausias patarimas galėtų būti paklausti asmens, kokiu įvardžiu jis ar ji norėtų būti kviečiamas ar kviečiama bei laikytis pataisymo, jei asmuo jau pataisė įvardį, kuriuo į jį ar ją kreipėtės“, – siūlė ji.
Ekspertė: „Priešiškumas kyla iš žinių stygiaus“
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė pabrėžia, jog Lietuvoje vis dar daug nežinojimo ir nesupratimo apie lytinę tapatybę.
„Savo praktikoje pastebime, kad dažnai žmonių priešiškumas kyla iš žinių stygiaus“, – pažymėjo ji.
Tuo tarpu, šiemet tarnybos atlikta apklausa apie translyčius asmenisi parodė, kad 43 proc. Lietuvos gyventojų arba nėra girdėję apie nebinarinės lyties tapatybės asmenis, arba nežinojo, ką atsakyti.
Apklausos duomenys taip pat atskleidė, kad tik kas ketvirtas Lietuvoje išreikštų palaikymą savo vaikui, jei vaikas pasakytų, kad yra translytis.
Pasitarnautų daug kur: siūlo klausti žmogaus, kaip kreiptis
M. Jurkutės teigimu, lyties žymėjimo praktika siūlant ir nebinarinę lytį kaip pasirinkimą reikalinga ne tik renginiuose ar kasdieniškai bendraujant su žmonėmis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė pamini, jog nebinarinės lyties išskyrimas pasitarnautų ir tualetų pritaikyme pagal lytį, ir sveikatos įstaigose, sporto klubuose, vandens parmogų parkuose bei kitur, kur reikia persirengti.
Tačiau, pasak jos, jeigu persirengimo kabinos yra įrengtos griežtai pagal lytį, tai tampa problema ne tik nebinarinę lytinę tapatybę pasirinkusiems žmonėms.
„Pavyzdžiui, į pramogų parką atėjęs tėtis su savo mažamete dukra, arba į baseiną savo suaugusį sūnų su negalia atvedusi mama, tad lyčiai neutrali infrastruktūra būtų patogi labai didelei grupei žmonių“, – atkreipia dėmesį M. Jurkutė.
Daugiau skaitykite čia.
