Kokių skrydžių nebeliks iš Lietuvos, laikinai Vilniaus oro uosto veiklą perkėlus į Kauną

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vilniaus oro uostas bus uždarytas jau mažiau nei po mėnesio, tačiau su nepatogumais jau dabar susiduria daugelis keliautojų.

Delfi.lt pateikia svarbiausią informaciją, kurią turėtumėte žinoti, planuodami keliones ir skrydžius.

Vilniaus oro uostas dėl pakilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcijos bus uždarytas liepos 14 dieną, o keleiviams vėl bus atvertas rugpjūčio 17 dieną.

Tuo metu oro linijos nukreips savo skrydžius į Kauno oro uostą, nors nukelti skrydžius sutiko ne visos aviakompanijos. Dėl šios priežasties kai kurių krypčių mėnesiui ar keliems nebeliks.

Vilniaus oro uostas

Kokių skrydžių krypčių nebeliks?

Skrydžių iš Vilniaus į Kauną nesutiko perkelti aviakompanijos „Ryanair“ ir „Belavia“. Taigi daugelio krypčių rekonstrukcijos laikotarpiu nebeliks.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris pažymėjo, kad „Ryanair“ skrydžių iš Vilniaus jau nebevykdys nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d., taigi net du mėnesius.

„Šita situacija yra nemaloni tiek keliaujančiam žmogui, tiek pačiam oro uostui. „Ryanair“ sprendimas didele dalimi susijęs su tuo, kad Kaunas ir šiaip yra pirmoji „Ryanair“ bazė Lietuvoje, jie nemažą dalį skrydžių vykdo iš Kauno. Tad Lietuva šios kompanijos skrydžių tikrai nepraranda visiškai. Taip, jų sumažėja, tačiau visi skrydžiai, kurie iki tol vykdavo iš Kauno, lieka“, – sakė jis.

Vilniaus oro uostos Komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė pateikė išsamią informaciją, kokie pokyčiai laukia.

Kadangi „Ryanair“ neperkelia skrydžių, nebelieka Birmingemo, Brėmeno, Chanijos, Lidso, Liverpulio, Madrido, Maltos krypčių. Lėktuvai iš Kauno neskris ir į Minską, nes taip nusprendė juos vykdanti bendrovė „Belavia“. Tačiau tuo metu kompanija padažnino jos vykdomus skrydžius iš Palangos.

Įdomi situacija susidaro su aviakompanija „Wizz Air“, kuri skrydžius sutiko perkelti, tačiau neperkėlė skrydžio į Paryžių ir Kijevą.

Taigi į šias šalis norintiems skristi lietuviams ir ten gyvenantiems tėvynainiams tenka ieškotis kitų būdų. Pavyzdžiui, Prancūzijos lietuviams telieka vienintelis variantas – rinktis kompaniją „airBaltic“, kuri daugiausia pasirinkimų pateikia netiesioginiam skrydžiui per Rygą.

„Situacija yra tokia: Lietuvoje „Wizz Air“ skrydžius vykdo su 4 lėktuvais. Taigi kompanijos rotacija Lietuvoje – 4 lėktuvai.

Dėl didžiulės kitų krypčių paklausos ir vis tiek esančio lengvo neapibrėžtumo Vilniaus oro uosto uždarymo laikotarpiu, jie tiesiog priėmė sprendimą truputį pasimažinti veiklos apimtis ir tą lėktuvą išnaudoti siūlant kitų krypčių.

Praėjusį mėnesį keleivių skaičius išaugo 14 proc. Europoje, kiekvienas lėktuvas, ypač toms populiaresnėms lėktuvų kompanijos, yra aukso vertės, ir jos žiūri, kaip iš to uždirbti daugiausia pinigų“, – komentavo jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad skrydžius vykdo „airBaltic“, ir, nors dauguma jų vyksta per Rygą, laiko atžvilgiu keleiviai turėtų nenukentėti.

„airBaltic“ paleido skrydžius 4 kartus per savaitę iš Šarlio de Golio oro uosto. Taip, jie netiesioginiai, bet tai turbūt nėra tokia didelė problema, vertinant, kad tas oro uostas, į kurį skraidydavo „Wizz Air“, yra gana toli nuo miesto centro, reikia važiuoti maždaug 1 val. 20 minučių. Tai skrendant su „airBaltic“, kad ir su persėdimu, bendras kelionės laikas turėtų pasikeisti nežymiai“, – sakė jis.

„Estravel“ informuoja, kad dauguma aviakompanijų vykdys skrydžius pagal numatytus laikus, t. y. kaip ir į (iš) Vilniaus, išskyrus aviakompaniją LOT, – ji nevykdys vakarinio skrydžio, atvykstančio 00.45 val. O „Finnair“ padidins skrydžių dažnį maršrutu Helsinkis–Vilnius–Helsinkis.

Ryanair lėktuvas

Kaip nusigauti iki Kauno oro uosto? Ar keleiviai bus vežami nemokamai?

Kol skrydžiai bus vykdomi iš Kauno oro uosto, sostinės gyventojai turės susitaikyti su laikinais nepatogumais.

Rekonstrukcijos metu keleivius iš Vilniaus autobusų stoties į Kauno oro uostą devynis kartus per dieną veš kompanija „Toks“, taip pat kas 30 minučių kiekvieną dieną keleivius veš „Ollex“ greitieji („Express“) autobusai, kurių tvarkaraščiai bus suderinti su skrydžių grafikais.

Vis dėlto, už tokią kelionę reikės atseikėti apie 10 eurų ir nepamiršti, kad kelionė užtruks apie pusantros valandos.

„Jeigu taip įvyko, galėjo būti suorganizuoti bent nemokami pervežimai, kad keleiviams nereikėtų apie tai galvoti, – kritikavo Ž. Gavelienė. Ji atkreipė dėmesį, kad norintiesiems vykti savo automobiliu teks mokėti ir už jo saugojimą oro uosto parkavimo aikštelėje, taigi pačios kelionės kaina dar labiau išauga.

„O mes matėme viešai spaudoje paskelbta, kad parkavimas ten brangesnis nei Vilniaus oro uosto aikštelėje, tai, jei mano skrydžio kaina apie 70 eurų, ji išauga iki kokių 100 eurų dėl nuvažiavimo, grįžimo plius parkavimo“, – teigė ji.

D. Voveris pabrėžė, kad daugumai žmonių kaip tik gali būti patogiau atskristi ir vykti iš Kauno, nes geografiškai miestas išsidėstęs Lietuvos centre, o į Vilnių atvyksta ir ten pasilieka tik iki 50 proc. žmonių.

„Dėl nemokamo pervežimo – jeigu nuskrendate į Londoną, pavyzdžiui, iš bet kurio oro uosto, jei tai nėra centriniai oro uostai, tenka pavažiuoti apie 1–1,5 valandos iki centro. Lygiai tas pats kalbant apie Paryžiaus kryptį. Kitaip sakant, yra pakankamai normalu iki miesto centro važiuoti valandą su trupučiu.

Ir kaip užsienyje keleiviai nesitiki, kad tas važiavimas bus nemokamas, taip ir Lietuvoje reikėtų laikytis to paties principo“, – sakė jis.

Dėl pakilusių parkavimo kainų šalia Kauno oro uosto, D. Voveris teigė, tai buvo padaryta nesiekiant užsidirbti iš keleivių ar pasinaudoti situacija.

Evakuacija Kauno oro uoste

„Lietuviai, kaip tauta, yra linkę rinktis automobilį kaip pagrindinę transporto priemonę. Nors Kauno stovėjimo aikštelės pajėgumas išplečiamas kaip Vilniaus, įvertinant, kad daugiau keleivių atvažiuotų automobiliu, pamatėme realią riziką, jog stovėjimo vietų gali ir neužtekti.

Jeigu jie atvažiuotų ir nerastų, kur palikti automobilio, tada kiltų problemų. Čia, Karmėlavoje, nelabai yra kur palikti daugiau automobilių, atsiranda vėlavimo į skrydį rizika. Tai kainos padidinimas yra tam, kad šiek tiek būtų galima suvaldyti šiuos srautus, o keleiviui būtų patraukliau vykti kita transporto priemone“, – sakė jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

17 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Vyriausybėje pakvipo didesniais atlyginimais

Kaunas neseks Palangos pavyzdžiu: turi kitą planą dėl elektrinių paspirtukų keliamų pavojų

Policija ieško Šilainių „Bernelių užeigoje“ šėlusių vyrų

Kauniečio S. Karoso sūnaus rankose atsidūrusio Medicinos banko laukia permainos

Teisėsaugai įkliuvo keturi televizorių pardavėjai iš Kauno

Naujovė pašto pristatyme: Kauno laiškininkai mins elektrinius dviračius

Kauno rajone prasisuko vagys: apšvarinę namą išvažiavo vogtu automobiliu, vėliau jį padegė

Į Kauną atvykęs „Eurovizijos“ nugalėtojas virpino „Žalgirio“ areną

Turtingiausių politikų penketuke – Kauno meras: solidų turtą skaičiuoja ir V. Matijošaičio sūnūs

Tragiško susidūrimo metu žuvo „BMW“ sėdėjusi mergina