Jeigu tektų ir vasarą gyventojams šildyti savo būstus, tai liepos mėnesį už centralizuotai tiekiamą šilumą jiems, Kauno miesto savivaldybės įsteigtos AB „Kauno energija“ klientams, būtų taikomas šis tarifas – 5,81 ct/kWh.
Tokią kainą bendrovės valdyba nustatė 2024 m. birželio 25 d. sprendimu. Tačiau prie šios kainos būtina pridėti 9 proc. PVM, tad galutinė mokėtina suma – 6,33 ct/kWh. Kitiems vartotojams nustatyta šilumos vienanarė kaina už suvartotą šilumos kiekį – 7,03 ct/kWh su 21 proc. PVM.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad du pastaruosius šildymo sezonus Lietuvos gyventojai naudojosi Seimo patvirtinta lengvata ir pridėtinės vertės mokesčio visai nemokėjo. Lengvatos (nulinio PVM) galiojimas nepratęstas, o antrasis iš šių sezonų baigėsi 2024 metų balandžio 30-ąją. Nuo tos datos taikomas 9 proc. PVM.
Lygiai taip dėl sugrąžinto pridėtinės vertės mokesčio brangiau dabar atsieina ir centralizuotai tiekiamas karštas („Kauno energijos“ sušildytas) vanduo. Liepos mėnesį Kauno miesto, Kauno rajono Garliavos miesto, Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams įmonės nustatyta karšto vandens kaina, skaičiuojant su PVM, – 5,48 Eur/m3 , Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų vartotojams – 6,98 Eur/m3, Jurbarko miesto vartotojams – 7,51 Eur/m3
Biudžetinė įstaiga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią savaitę paskelbė, kad vidutinė liepos mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,13 ct/kWh (be PVM). Palyginus su buvusia birželį, ji didėja 1,83 proc.
Brangiausiai iš visų šalyje veikiančių šilumos tiekėjų liepą įvertinta UAB „Litesko“ (Biržuose) gaminama šilumos energija, – daugiau nei 11 ct už vieną kilovatvalandę. Už „Kauno energijos“ tiekiamą šilumą pigesnė šį mėnesį – Panevėžio, Vilniaus, Mažeikių, Klaipėdos, Šiaulių bei Utenos energijos įmonėse gaminama šiluma.
AB „Kauno energija“ vadovauja generalinis direktorius Tomas Garasimavičius, kurį įmonės valdyba paskyrė eiti šias pareigas 2020 metų kovą. Didžiausia (ne darbuotojų skaičiumi, bet valdomu turtu bei generuojamų pajamų prasme) iš pavaldžių miesto savivaldybei įmonių daugiau nei metus nuolatinio vadovo neturėjo. Nes 2018-ųjų gruodį atsistatydino dešimtį metų generaliniu šios bendrovės direktoriumi dirbęs Rimantas Bakas.
Iki tapdamas „Kauno energijos“ vadovu, T. Garasimavičius patarinėjo Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui energetikos klausimais.
Premjero pasitikėjimą praradęs patarėjas prisiglaudė po V. Matijošaičio sparnu
2020 metų vasarį meras V. Matijošaitis, drauge su dar trimis Kauno miesto savivaldybės tarybos nariais iš valdančiosios daugumos (nepartinės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovais) atsistatydino iš „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos.
Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu šios bendrovės tiekiama šiluma vartotojams mažiausiai kainavo 2019-aisiais.
2024-aisiais ir toliau deklaruodama siekį mažinti tiekiamų paslaugų kainas, nemažai lėšų investuodama, AB „Kauno energija“ savoje interneto svetainėje nurodo, kad 90 proc. tiekiamos šilumos gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių.
