Kauno „Žalgirio“ komanda turi seną tradiciją – pagerbti krepšininkus, vilkėjusius žaliai-baltus marškinėlius. Per labai svarbias trečiąsias (ne tas žodis – M. P.) LKL finalo rungtynes su Vilniaus „Ryto“ krepšininkais, jų pradžioje buvo pagerbtas daug metų komandoje 21 numeriu žaidęs snaiperis Artūras Milaknis.
Trumpas interviu per didžiąją pertrauką su A. Milakniu, skubančiu į VIP asmenims skirtą barą.
– Milai, norėčiau trumpo interviu?
– Na nežinau, koks jis bus trumpas, skubu su draugais… išlenkti bokalą alaus.
– Na, kol nueisime iki „bokalo“ ir šnektelėsime…
– Bandom…
Daugiau šia tema
– Tavo pagerbime, arenoje, buvo išvardintos visos pagrindinės tavo pergalės vilkint „Žalgirio“ marškinėlius. Kokią iš jų galėtum išskirti?
– Neskaičiavau jų, net ir pačiam keista, kad tiek visko pasiekta per tuos metus komandoje. Smagu prisiminti…
– Tad kokia svarbiausia pergalė bei pasiekimas?
– Tai, kad jos visos buvo vienodai svarbios, kažkokios vienos negalėčiau išskirti. Prieš kiekvieną šį laimėjimą buvo išlieta begalė prakaito, tad visos jos savaip svarbios. Tikrai vienos taip greitai negaliu išskirti.
A. Milaknio pagerbimas
– Na gerai, o ar atsimeni savo pirmąsias rungtynes vilkint „Žalgirio“ marškinėlius?
– Kažkaip labiausia įstrigo ne kovos LKL, o pirmos rungtynės, berods 2006 ar 2007 metų Eurolygoje, su Italijos komanda. Tai buvo mano pirmi taškai toje lygoje. Dabar jau tos komandos nebėra. Net pavadinimo taip greitai neatsimenu. Menu tik tą pirmą jaudulį, žinant, kad žaidžiu ne kokias nors LKL rungtynes, o prestižinėje lygoje.
– Štai ir priėjome garbiems svečiams skirtą barą. Turėjau dar klausimų, tačiau tavęs laukia draugai ir… alaus bokalas. Ačiū už tą trumpą laiką ir skirtą interviu.
– Tikrai nepykit, tačiau norisi su draugais per tą didžiąją pertrauką pabendrauti, senai matėmės.
– Suprantu tave, skanaus alučio ir smagaus pabendravimo su draugais.
