E. Drungytė: būti kultūringa tauta yra jėga – Kas vyksta Kaune

E. Drungytė: būti kultūringa tauta yra jėga

Diskusija „Kultūros leidinių finansavimas: realybė ir (ne)galimybės“./S. Javaitytės nuotr.
Diskusija „Kultūros leidinių finansavimas: realybė ir (ne)galimybės“./S. Javaitytės nuotr.

„Kultūros leidinių finansavimas: realybė ir (ne)galimybės“, – į taip pavadintą diskusiją gegužės 28 d. visuomenę pakvietė Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas su kultūros ir meno žurnalu „Nemunas“.

Kauno kolegijos „Pelėdų kalno“ galerijoje vykusioje diskusijoje dalyvavo Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius, Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininkas ir VšĮ „Naujasis Židinys – Aidai“ direktorius Mantas Tamošaitis, verslo konsultantas Tomas Želionis ir „Nemuno“ vyr. redaktorė dr. Erika Drungytė. Diskusiją moderavo Kauno kolegijos Menų akademijos vadovas Lukas Alsys.

Prieš tai savo įžvalgomis tiriant kultūros leidinių finansavimą Europoje pasidalino doc. dr. Justinas Kisieliauskas. Šį tyrimą atlieka žurnalas „Nemunas“ ir Kauno kolegija.

Doc. dr. J. Kisieliausko pranešimas./S. Javaitytės nuotr.

Remia vyriausybė, skaitytojai, verslas

Doc. dr. Justinas Kisieliauskas nuo 2024 m. tiria kaip finansuojami Baltijos valstybėse 1960-2015 m. įkurti kultūros leidiniai. Tyrime jis pastebėjo, kad kultūrinę spaudą skaitantys žmonės susiduria su iššūkiais: ribotas interesas, suvokiamas elitizmas, prieinamumo problemos, laiko trūkumas, pirmenybė skaitmeniniam turiniui ir temų bei kūrėjų alternatyvoms, įvairovės trūkumas, ribotas žinomumas.

„Trys pagrindinės kolonos, ant kurių stovi kultūriniai leidiniai Lietuvoje yra vyriausybė, skaitytojai, ir verslas. Lietuvoje kultūrinių leidinių biudžetą daugiausiai sudaro parama iš vyriausybės – vid. 79 proc. pajamų“, – sakė doc. dr. J. Kisieliauskas.

Vyriausybė kultūros leidinius remti imasi dėl viešosios gėrybės, prieigos nelygybės, ilgo laiko ar sunkiai atsekamo „atsiperkamumo“, paveldo išsaugojimo, kultūrų įvairovės ir naujovių skatinimo.

Savo pranešime doc. dr. J. Kisieliauskas paminėjo VU sociologo Tado Šarūno tyrimą, pakalbinęs meno lauko atstovus jis nustatė, kokio dydžio atlygį meno ir kultūros žmogus laikytų teisingu. Mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių siektų 2670 EUR.

Tyrėjas pacitavo ir V. Jauniškio 2023 m. atliktą tyrimą. Čia rašoma, kad iš visų 10,7 tūkst. Lietuvos menininkų 41 proc. jų iš kūrybos gauna iki 300 EUR/mėn., tik 6,6 proc. gauna 900-1200 EUR/mėn.

Kalba verslo konsultantas Tomas Želionis./S. Javaitytės nuotr.

Investuoti į kokybę, o tik vėliau į kiekybę

Diskusijoje „Kultūros leidinių finansavimas: realybė ir (ne)galimybės“ dalyvavęs verslo konsultantas Tomas Želionis į klausimą „ką daryti, kad kultūros žiniasklaida taptų patraukli?“ atsakė: „Reikia kurti pačią aukščiausią įmanomą kokybę. Leidiniai turi būti „poršė“ lygio. Tada atsiras ir noras juos vartoti“, – teigė T. Želionis.

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius atkreipė dėmesį, kad kultūros sektoriui sudėtinga konkuruoti su sportu, valstybės iššūkiais, tokiais kaip gynyba.

Kalba Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius./S. Javaitytės nuotr.

„Kultūra valstybei svarbi. Šiuo metu reikia bendrų sprendimų, kaip didinti kultūros leidinių žinomumą, kaip sudominti“, – teigė V. Gasparavičius.

2023 m. įsteigtas Medijų rėmimo fondas kultūros leidiniams šįmet skyrė 351 tūkst. eurų.

Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius sakė, kad naujasis fondas siekia duoti, vaizdžiai tariant, ne žuvį, o meškerę.

„Kultūros leidinius turime finansuoti, be abejonės. Svarbu, kad dotacijos padėtų žiniasklaidos priemonei ne kažkaip išgyventi nuo vienos dotacijos iki kitos, bet ir paskatintų transformuotis į naują žiniasklaidos pasaulį. (…) Mūsų fondas planuoja sutelkti specialistų būrį, ekspertų ir patarėjų, kurie turėdami verslo, žurnalų leidybos ir pan. žinių konsultuotų įvairiais klausimais. Gal patartų, kaip parašyti paraišką užsienio fondui, o gal padėtų rasti verslo partnerį ir pan.“, – kalbėjo R. Iržikevičius. Jis pridūrė, kad į kultūros lauką reikia aktyviau įlieti jaunąją kartą, pateikti kultūros turinį jų naudojamose platformose.

„Reikia ugdyti jaunąją kartą, kuri žino „Nemuną“, kitus kultūros leidinius. Turime bandyti juos pasiekti būtent jų vartojamuose kanaluose“, – pažymėjo Medijų rėmimo fondo direktorius R. Iržikevičius.

Kalba kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė./S. Javaitytės nuotr.

Remiant kultūrą – finansuojama į mąstantį pilietį

Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininkas, VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“ direktorius Mantas Tamošaitis teigė, kad valstybės interesas yra kurti mąstymo erdvę.

„Kurdami mąstymo erdvę – stipriname savo valstybę. (…) Kodėl būdamas literatūrologu turiu savaitę sėdėti ir rašyti, jei tokį honorarą dirbdamas barmenu per vieną vakarą galiu užsidirbti? Nėra normali kultūros sektoriaus būsena, kai kalbame apie minimalias algas sektoriuje, kuriame susitelkę labiausiai išsilavinę mūsų žmonės, mąstantys apie  valstybės istoriją, meną, ateitį, kalbą ir pan.“, – susimąstyti ragino M. Tamošaitis.

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ vyr. redaktorė Erika Drungytė sakė, kad šalies piliečių lavinimas, ugdymas ir švietimas yra būtinos sąlygos valstybei išlikti.

„Kultūros žiniasklaidos klausimas kalba apie ilgalaikę strategiją. Apie tai, kaip valstybė gali paskatinti savo piliečius užsiimti saviugda. Reikia suprasti, kad būti išsilavinusiu žmogumi, turinčiu kultūrinę nuovoką, istorinį konteksto supratimą yra jėga. Kad jėga yra didžiuotis savo kūrėjais ir jų darbais, jėga mažoje tautoje turėti šitiek talentų, bet ne dėl pasirodymo ar pasipuikavimo prieš kitus, o dėl savęs. Jėga yra susitikus ar feisbuke, prie kavos ar verslininkų pusryčiuose, pertraukėlėse tarp posėdžių ar kelionėse – diskutuoti apie naujausias lietuvių knygas, spektaklius, parodas. Jėga yra žinoti savo rašytojų, kompozitorių, režisierių, aktorių, dailininkų pavardes ir „nenusigrybauti“ kalbant apie operą, eilėraštį arba grafitį“, – kalbėjo E. Drungytė.

Ji ragina plačiau skleisti požiūrį, kad kultūringa tauta yra jėga.

„Kultūringam būti yra jėga. Verslas turi prisidėti prie tautos kultūrinimo, tai atsiperka. (…) Kultūros leidiniai, ko gero, yra vienintelė žiniasklaidos sritis, kuri labai didelį dėmesį kreipia į mūsų turtą – lietuvių kalbos išsaugojimą, jos grožio atskleidimą”, – akcentavo „Nemuno” vyr. redaktorė E. Drungytė ir pridūrė, kad dabar itin svarbu reklamuoti kultūros leidinius, didinti jų sklaidą visuomenėje.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA