Nuo pat šio tūkstantmečio pradžios, kai miesto savivaldybei vadovavo socialdemokratas meras Giedrius Donatas Ašmys, ir vėliau, kada jį pakeitė kitų partijų atstovai, kauniečių išrinktiems į miesto tarybą politikams tekdavo nemažai laiko bei dėmesio skirti prekybą viešosiose vietose reglamentuojantiems sprendimams.
Taisyklių ir tvarkų išduodant leidimus prekiauti ar teikti paslaugas Kauno viešosiose erdvėse pakeitimai suaktyvėjo pastaraisiais metais. Juolab, kad tokios prekybos „objektų“ grupę papildė sėkmingai su kioskais konkuruojantys specializuoti automobiliai. Tačiau kiekvienam entuziastui, susidomėjusiam tokiu verslu, dera žinoti, kad viešose erdvėse bet kur „kavinukės ant ratų“ nepasistatysi. Nes kiekviena tokiai prekybai tinkama vieša vieta prieš tai turi būti patvirtinta politikų sprendimu. Privačiuose sklypuose prekiauti galima ir be savivaldybės leidimo.
Pernai kovo 13-ąją priimtą Kauno savivaldybės tarybos sprendimą šiemet jau teko pakoreguoti. Kadangi viena iš jame nurodytų prekybai tinkamų vietų nežinia kodėl prekiautojų susidomėjimo nesulaukė.
„Taisyklėse nurodyta, kad „prekyba (paslaugų teikimas) iš prekybai įrengtų specializuotų automobilių leidžiama prie Lampėdžio ežero ir Kauno marių, Prieplaukos krantinėje prie amfiteatro (tik viešojo maitinimo paslaugos) ir Steigiamojo Seimo aikštėje (tik viešojo maitinimo paslaugos) bei prie Aleksoto apžvalgos aikštelės (tik viešojo maitinimo paslaugos), taip pat asmeninės nuosavybės teise arba nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose“.
Jau antri metai neatsiranda norinčių prekiauti prekybos vietoje prie Aleksoto apžvalgos aikštelės. Dėl to siūloma naikinti šią prekybos vietą. Atsižvelgiant į atsiradusį poreikį, siūlome nustatyti naują vietą prekybai iš specializuotų automobilių – prie Draugystės parko (tik viešojo maitinimo paslaugos)“, – savivaldybės politikams paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė.
Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ paprašyta patikslinti, kaip parenkamos prekiavimui viešosiose miesto erdvėse vietos, vedėja pasakė, kad pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tas, greta kurių nėra kavinių. Vieta turi būti kauniečių ir jų svečių gausiai lankoma, o tai reiškia, kad paklausa prekybai gali būti. Tačiau „įveiklinti“ ją, pasistengti, kad ta vieta taptų maisto ar gaiviųjų gėrimų pirkėjams patraukli, – jau pačių prekiautojų rūpestis. Žinoma, savivaldybei svarbu, kad jie turėtų leidimą prekiauti ir mokėtų nustatytas rinkliavas.
„Negaliu atsakyti į jūsų klausimą, kiek iš viso šiemet vasarą prekiautojų viešosiose Kauno erdvėse bus, nes kiekvienas, kuris prekiauja, pats pasirenka, ar jam leidimas reikalingas mėnesiui, ar savaitgaliui, o gal tik vienai dienai, kai vyksta koks nors didelis renginys, garantuojantis didelius lankytojų (tuo pačiu – ir pirkėjų) srautus. Šiuo metu mieste turime penketą aktyvių viešojo maitinimo paslaugų teikėjų – prekiautojų iš specializuotų automobilių. Mieste yra 170 kioskų, užsiimančių smulkiąja prekyba, teikiančių viešojo maitinimo paslaugas. Tiesa, ne visi jie pastoviai dirba“, – teigė S. Šėlienė.
„Kas vyksta Kaune“ neabejoja, kad miestą aplankantys turistai mielai pasinaudoja gidų siūlymu apžvelgti Kauno senamiestį ir dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakos slėnį nuo Aleksoto kalno. Tačiau kodėl du metus iš eilės vis neatsiranda smulkiųjų prekiautojų, norinčių Kauno svečiams čia pat pasiūlyti nusipirkti vandens, vaisvandenių ar kokį užkandį, – neaišku.
Pagal teritorijos vystymo planą Aleksoto apžvalgos aikštelėje numatyta kavinukės statyba, bet kada tiksliai toks projektas bus įgyvendintas, ir kas tą vietą „įsisavins“, investavęs į viešojo maitinimo objekto statybą, nežinia.
Beje, verslininką, kuris anksčiau buvo investavęs į panašų ir labai greitai populiariu tapusį objektą kitoje Kauno apžvalgos aikštelėje, ant Milikonių kalno, miesto savivaldybė „be jokio gailesčio iškrapštė“ iš tos vietos.
