Gyvenimas nenuspėjamas. Gali ryte planuoti dieną vienaip, o kažkokie įvykiai staiga netikėtai pasuka juos visai kita linkme. Ne išimtis ir, ko gero, vienas paskutinių Kauno bohemos mohikanų, poetas Gintaras Patackas.
Buvo incidento vietoje
Apie tai, kad jis jau keleri metai atkulniuoja į Laisvės alėjoje netoli fontano esantį barą „La fin“ ir čia rašo savo „eilinį“ eilėraštį, portalas „Kas vyksta Kaune“ jau rašė.
Kūrybiniuose apmąstymuose jis ten buvo ir šiandien, kai šiek tiek po vidudienio įvyko incidentas. Gerokai įkaušęs lauke prie gretimo staliuko, pradžioje užmigęs, o vėliau ėmęs triukšmauti vyriškis „prisiprašė“, kad būtų iškviesta apsauga bei policija.
Nusižengė savo nuostatai
Priminsime, kad šiandien visą šį incidentą matęs bei pakalbintas žurnalisto G. Patackas „dievagojosi“, kad rašo eilėraščius tik apie meilę, grožį, ir kartais apie filosofiją. O apie girtuoklius, kad ir šį kurį neseniai matė, fui, ne…
„Žinai, Mode, aš jau savo statinę, kokią statinę, traukinio cisterną jau išgėriau, tad gerai žinau, kad prie gero tai nepriveda…“ – kažkaip nelauktai prisipažino Gintaras.
Nors nereikėjo to ir daryti, gerai jį pažįstu jau daugelį metų ir esu matęs visus tuos jo siautulio metus.
Bet po pasirodžiusios „Kas vyksta Kaune“ publikacijos apie šį incidentą, netrukus paskambino G. Patackas ir prisipažino, kad ko gero pirmą kartą per pastaruosius metus pakeitė savo nusistatymą ir parašė naują eilėraštį, būtent apie tai. Net ne bare, o jau parėjęs į namus, ko jau nėra daręs labai senai.
„Žinai, Mode, buvau bare jau parašęs eilėraštį visai kita, kažkokia romantine tema, bet kai vyksta tokie dalykai greta, pagalvojau, kad gal laikas jau eiti ir man su laikmečiu. Parašiau namuose naują…“ – sakė Gintaras, netrukus atsiuntęs ir šiandienos gyvenimo „padiktuoto“ eilėraščio rankraščio nuotrauką.
Gintaras Patackas – „Incidentas“
Kavinėje sėdėjo liaudies priešas
Basmačius juodas juodas kaip anglis
Partizanus kadaise šaudė niekšas
Su įkalčiais rimtais pakliuvo jis
Policija jį greitai areštavo
Pasitariau aš su advokatu
Ką man daryti… Dirbki darbą savo
Nekreipki dėmesio – nekaltas tu
Kad žemėj vyksta šitokie dalykai
O turi būt tvarka, rimtis, tvarka
Su žodžiais šiais jisai mane paliko
Ir nežinau, rašyti bele ką
Man nesinori
Skamba telefonas
Kad laikas baigti pertrauką pietų
Nes gali įsižeist zakristijonas
Linkiu aš jam alyvmedžių baltų
Kaip vėliava taikos, kad greit balandis
Jau baigias – Dieve, gelbėk, aš prašau
Ir baigias sniegas, jau parskrido antis
Aš apie tai eilėraštį rašau.
