Ta proga parengta atitinkama programa, kurios paskirtis, anot savivaldybės atstovų, – „skatinti įrengti priedangas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose daugiabučiuose namuose, siekiant sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų)“. Trumpiau tariant, – gerinti bei skatinti savivaldybės gyventojų parengtį ekstremalioms situacijoms.
Programą patvirtins savivaldybės taryba
Šiame dokumente nurodyta, jog daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Jame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo bei kitų. Priedanga – statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
Programa taikoma paramos gavėjams – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Jos tikslas – skatinti savininkus įrengti priedangas savo daugiabučiuose namuose, tam suteikiant savivaldybės biudžeto finansavimą, žinoma, atsižvelgiant į tais metais Kauno miesto savivaldybės biudžete patvirtintą tam tikslui skiriamą sumą.
Rengėjų iš savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius teigimu, pirmiausia „Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus patvirtintas kvietimas teikti paraiškas, kuris skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje (www.kaunas.lt).
Pareiškėjas (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) nustatyta tvarka ir terminais turės pateikti skyriui užpildytą paraišką ir kvietime nurodytus dokumentus.
Už pateiktų duomenų teisingumą atsako pareiškėjas. Paraiškos užregistruojamos ir nagrinėjamos pasibaigus kiekvienam einamųjų metų kalendoriniam mėnesiui. Po kvietime nustatyto termino pateiktos paraiškos nenagrinėjamos.“
Vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės mero patvirtintu reglamentu, paraiškas, nagrinės, atrankinės bei finansinės paramos dydžius siūlys darbo grupė. Detalesnės informacijos apie priedangų įrengimą daugiabučiuose namuose bei tam numatytą savivaldybės paramą bei sąlygas jos prašyti ir ją gauti derėtų ieškoti interneto svetainėje kaunas.lt)
Portalo „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimu nuo paraiškos pateikimo iki lėšų skyrimo gali praeiti ne vienas mėnuo…
Prioritetai ir finansuotinos priemonės
Pažymėtina, jog kol programa nepatvirtinta, sunku tiksliai įvardinti, kam bus numatyta pirmenybė skiriant lėšas. Kol kas teigiama, kad nagrinėjant paraiškas ir siūlant finansavimo dydį, prioritetai bus teikiami: daugiabučiams namams, kurių daugiau kaip pusė butų ir kitų patalpų nuosavybės teise priklauso savivaldybei, taip pat – atnaujintiems (modernizuotiems) daugiabučiams namams, daugiabučiams namams, kurių butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą dėl priedangų įrengimo priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne mažesne kaip 60 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, bei ankstesne data pateiktoms ir užregistruotos paraiškoms.
Kauno savivaldybė, jau yra paviešinusi, kad „iki 100 procentų Programos lėšų gali būti skiriama daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų ekspertizei (jeigu reikia); iki 100 procentų Programos lėšų gali būti skiriama statinio projekto ir statinio projekto ekspertizės parengimo išlaidoms finansuoti (jeigu reikia); iki 100 procentų Programos lėšų gali būti skiriama statybos techninei priežiūrai vykdyti“ ir panašiai.
Sudarytame paramos lėšomis finansuotinų priemonių sąraše minimi: papildomo (antrojo arba trečiojo) avarinių išėjimų iš priedangos įrengimas, apsauginių dangalų angoms (langams) priedangų patalpose (metaliniai, kompozitiniai ir pan. skydai) įrengimas, priedangų patalpų statybinių mazgų, konstrukcijų stiprinimo darbai, papildomų statinio konstrukcijų (esant poreikiui) įrengimas, patalpos priedangoje, skirtos priešgaisrinės, ryšio, evakuacinių, elektros energijos šaltinių, asmens, medicininės ir kt. saugos priemonėms, avarijų šalinimo įrangai, sanitarinių sąlygų, asmens komforto užtikrinimo ir kt. įrangai laikyti ir saugoti, įrengimo darbai, paruošos priedangos patalpose NBC ventiliacijos sistemai (branduoliniai, biologiniai ir cheminiai NBC filtrai, skirti cheminiams, biologiniams aerozoliams ir garams pašalinti) įrengimo darbai (oro paėmimo ir šalinimo kanalų įrengimas).
Taip pat – patalpų, judėjimo takų signalinio ženklinimo darbai, avarinio apšvietimo sistemos įrengimas, įėjimų ir išėjimų iš priedangų, tarp jų – avarinių, išorės apsaugos priemonių įrengimo darbai (atitvarinės ir apsauginės konstrukcijos, prieduobės, laiptai ir pan.) (esant poreikiui), avarinio geriamojo vandens tiekimo, saugojimo ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir (ar modernizavimo) darbai priedangos patalpose, priedangos patalpų autonominės elektros energijos tiekimo sistemos, įskaitant išorinio elektros šaltinio prijungimo taškus, įrengimo darbai (išskyrus generatorių įsigijimą), avarinės gaisro signalizacijos ir gesinimo sistemos įrengimo darbai, įskaitant išorinius prijungimo taškus.
Programos įgyvendinimui savivaldybės biudžete bus planuojamas lėšų poreikis, jas patvirtins miesto taryba. Tačiau tkimasi, kad savo saugumu bei patogumu laikinajame prieglobstyje galimo pavojaus atveju pasirūpins ir patys daugiabučių gyventojai, skirdami dalį priedangoms tinkamai įrengti reikalingų lėšų.
Priedangų poreikis
Šiuo metu paskaičiuota, kad jų prireiktų 182 518-ai nuolatinių Kauno miesto savivaldybės gyventojų (60 proc. bendro kauniečių skaičiaus). Viliamasi, kad privačių namų, net ir tų modernių, kurie rūsių neturi, savininkai priedangomis pasirūpins patys.
Miesto valdžia, kaip skelbė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ galės, jei pavojaus akivaizdoje nespės išvykti į užmiesčio dvarą ar kokią Tenerifę, galės slėpti rūsyje po Smetonos laikais pastatytu savivaldybės pastatu (beje, savivaldybės užsakymu jau parengtas projektas šį kultūros paveldo statinį renovuoti, gal tuo pačiu vietoj kažkada jo rūsyje veikusios valgyklos numatyta įrengti modernią priedangą?).
Įstatymai nurodo, kad savivaldybės meras organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais. Tačiau gyventojai privalo, kaip teigia savivaldybės atstovai, „rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų valstybės valdymo, viešosios tvarkos“.
Gyventojai privalo ir „pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, vadovaudamiesi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešai skelbiamomis rekomendacijomis gyventojams”.
Dėl priedangų įrengimo programos miesto tarybos sprendimo projektą parengęs Kauno savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius primena, jog pagal LR vietos savivaldos įstatymą valstybė yra perdavusi savivaldybėms civilinės saugos bei kitas funkcijas.
LR krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 4 straipsnio 8 punktas numato, kad „ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą jų veiklos srityse.
Savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą savivaldybėje“.
Tad siekiant kuo didesnės ir efektyvesnės gyventojų apsaugo, tikslinga ir racionalu tiek techniniu, tiek ekonominiu bei politiniu požiūriu plėsti priedangų tinklą, savivaldybės tarnautojų kalba šnekant, „įveiklinant jau esamus daugiabučius namus, pritaikant juos galimiems esamiems ir būsimiems civilinės saugos poreikiams“.
Žiupsnelis statistikos
Savivaldybė paviešino, kad iš Kaune turimų 304 198 nuolatinių miesto gyventojų daugiabučiuose namuose gyvena apie 74 proc. visų kauniečių. Kaune yra 287 priedangos, kurios galėtų sutalpinti apie 33,65 proc. gyventojų oro pavojaus atveju.
Anot minėto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjos Karolinos Sakalauskienės, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, būtinųjų civilinės saugos veiksmų poreikį, kryptį ir neretai finansus nubrėžia Vyriausybė. Tačiau kaip bebūtų, savivalda – pirmasis lygmuo ekstremalios situacijos suvaldymui.
„Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, galimas grėsmes ir jų pasekmes, vertinant šiuo metu Rusijos Federacijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje patirtį, akivaizdu, kad civilinės saugos sistemos ir priemonių plėtra yra būtina, o kilus realiai grėsmei visuomenei ekologinio, karinio, teroristinio ar hibridinio incidento atveju, – veiksminga civilių gyventojų apsauga yra išskirtinai svarbi efektyviam rizikų ir grėsmių valdymui, valstybės ir savivaldybės socialinio ir ekonominio gyvenimo, funkcionalumo bei politinio stabilumo užtikrinimui“, – akcentuoja Būsto modernizavimo administravimo ir energetikos skyrius vadovė – viena iš priedangų įrengimo programos daugiabučiuose rengėjų.
