Kauno „Žalgiris“ praėjusią savaitę jau baigė savo Eurolygos sezoną. Nepaisant to, 2023-2024 m. sezonas žalgiriečiams buvo labiau nei įsimintinas įvairiomis šio žodžio formomis, nes netrūko ir nusivylimo, ir chaoso, ir puikių pergalių.
„Žalgiris“ su netikėtumais susidūrė dar net neprasidėjus sezonui, kai komandą paliko ir į Pirėjo „Olympiakos“ išvyko Ignas Brazdeikis. Vėliau Lietuvos čempionus sekė viena naujiena po kitos, kurios vienaip ar kitaip lėmė ir galutinį rezultatą Eurolygoje.
Kauno komanda šį sezoną ne kartą nudžiugino sirgalius nuostabiais pasirodymais, o jie atsakė tuo pačiu išpirkdami bilietus į beveik visas namų rungtynes. Tiesa, ištikimiausi fanai „Žalgirį“ palaikė net ir sunkiais momentais, kurių daugelis turbūt prisiminti dabar nenori.
Naujienų portalas tv3.lt atrinko svarbiausius „Žalgirio“ momentus, kurie per 2023-2024 m. Eurolygos sezoną įsiminė labiausiai.
Taip ir nenutilęs naujoko klausimas
Po I. Brazdeikio išvykimo iškart kilo sujudimas, kas užpildys komandoje atsiradusį tarpą. Diskusijos virė ir tarp sirgalių, ir žiniasklaidoje, o klausimas apie komandos papildymą nuolat buvo vienas pirmųjų visose Kazio Maksvyčio spaudos konferencijose.
Dar labiau kalbas paskatino ir tai, kad sezoną Kaune pradėjęs Nazas Mitrou-Longas taip pat išvyko į Pirėjo klubą. Visgi naujoko laukti reikėjo ilgiau nei turbūt būtų norėjęsi. Edmondas Sumneris į Kauną atvyko tik lapkričio pabaigoje, o gruodžio pradžioje prie komandos prisijungęs Austinas Hollinsas ilgam neužsibuvo.
Pasirodymais nedžiugino ne tik A. Hollinsas, bet ir iš NBA atvykęs E. Sumneris, kuris geresnį Eurolygos ritmą pagavo tik reguliariojo sezono pabaigoje.
Dar vieną „naujoką“ „Žalgiris“ pristatė vasario pradžioje, kai į komandą sugrįžo Karolis Lukošiūnas. Tiesa, žalgirietis aikštelėje daug nepasirodė, o po mėnesio iš rikiuotės iškrito dėl traumos.
Padovanoti taškai
Nors žalgiriečiai sezoną pradėjo trimis pergalėmis iš keturių ir nusileido tik įspūdingą formą demonstravusiems Madrido „Real“ krepšininkams, tačiau vėliau kreivė pradėjo judėti žemyn.
Penktajame ture „Žalgiris“ neturėjo šansų prieš „Valencia“, o dar skausmingesnis smūgis sekė vėliau, kai pirmąją pergalę kauniečiai padovanojo iki tol visuose turuose pralaimėjusiai Vilerbano ASVEL (88:91).
Po šių nesėkmių sekė dar du pralaimėjimai ir nors galvą kiek pavyko pakelti prieš „Olimpia“ ir „Bayern“ ekipas, smūgis vėl laukė Berlyne.
Ten žalgiriečiai pralaimėjo ir prieš ALBA (62:64), kuri sezoną baigė lentelės dugne, neturėdama jokių šansų pakilti kur nors aukščiau.
Nors prieš Berlyno krepšininkus vėliau sunkiai, bet pavyko reabilituotis, dar vienas niuksas iš ASVEL laukė ir Prancūzijoje (79:93). Šios rungtynės buvo bene blogiausios, o tai pagrindė ir aštrūs Andrea Trinchieri žodžiai auklėtiniams: „Jei bijote mesti į krepšį, eikite žaisti šachmatais“.
Būtent dvi nesėkmės prieš Vilerbaną ir viena prieš ALBA labiausiai ir sukosi sirgalių galvose, kai komanda kovojo dėl paskutinės vietos įkrintamosiose.
Chaosas su trenerių pasikeitimu
14-ame ture „Žalgiris“ namuose nusileido Belgrado „Partizan“ ir patyrė jau 9-ąją nesėkmę, o po jos sujudo bene visi žiniasklaidos kanalai.
Pradėjo lįsti naujienos apie tai, kad K. Maksvytis netrukus turėtų palikti Kauną, o į jo vietą jau atvyksta A. Trinchieri.
Visgi klubas tos pačios dienos vakarą socialiniuose tinkluose išreiškė visišką pasitikėjimą K. Maksvyčiu, o vėliau surengtoje spaudos konferencijoje komandos vadovas Paulius Jankūnas tvirtino, kad planų keisti strategą nebuvo.
„Kaip ir skelbėme šiandien viešoje erdvėje, kad pilnai pasitikime treneriu Kaziu Maksvyčiu, kai ir šiuo sunkiu metu turime daug pokalbių komandos viduje, turėjome susitikimą su treneriais, žaidėjais.
Išanalizavę visą situaciją – turime traumuotų žaidėjų, turime du naujokus, kurie ne per seniausiai prisijungė, jiems truputėlį prireiks laiko, kad jie pilnavertiškai įsijungtų į komandą, manome, kad po visų tų pokalbių tęsiame darbą toliau. Tikimės, kad rezultatai gerės ir komanda pradės dirbti ant tų dalykų, kurių mums labiausiai trūksta“, – spaudos konferencijos pradžioje kalbėjo P. Jankūnas.
Pasitikėjimas treneriu iš Darbėnų truko nei daug, nei mažai – tris turus, o „Žalgirio“ arenoje pirmąją savo spaudos konferenciją jau sausio 1 d. rengė minėtas A. Trinchieri.
Per savo sezono dalį „Žalgiryje“ K. Maksvytis pasiekė 5 pergales ir 12 pralaimėjimų, o A. Trinchieri triumfavo 9 kartus bei nesėkmes patyrė 8 sykius.
Sutramdyti galiūnai
A. Trinchieri kelias Kaune nebuvo vien rožėmis klotas. Dėl laiko trūkumo italas nespėdavo priprasti prie komandos dinamikos, o taip lauktas pergales vis keitė pralaimėjimai.
Visgi naujasis treneris sugebėjo atrasti „Žalgirio“ potencialą, o tai parodė įtikinamos pergalės prieš atkrintamųjų komandas.
22-ajame ture į Kauną sugrįžo Stambulo „Fenerbahče“ vairą perėmęs Šarūnas Jasikevičius, tačiau jam teko išvykti nuleista galva. Žalgiriečiai nė karto neužleido Turkijos klubo į priekį ir laimėjo net 23 taškų persvara (98:75).
„Daug pozityvo nėra. Norisi užmiršti. Mums buvo žiaurus vakaras. (…) Pabaigoje iš viso jau buvo gėda. Norisi dingti greičiau iš arenos ir užmiršti“, – tada kalbėjo Šaras.
Vėliau „Žalgiris“ apgynė namų tvirtovę ir triuškinamai įveikė Atėnų „Panathinaikos“ (80:68) bei Stambulo „Anadolu Efes“ (96:70).
Laurynas „Žvėrutis“ ir pražydęs E. Sumneris Prabėgusio sezono metu buvo galima stebėti ir ne vieną įspūdingą žaidėjo pasirodymą. Ypač plačiai buvo pastebėtas Lauryno Biručio iškilimas prie A. Trinchieri. Jau minėtose rungtynėse su „Fenerbahče“ aukštaūgis pelnė 16 taškų, atkovojo 10 kamuolių ir surinko net 28 naudingumo balus.
Vėliau prieš „Anadolu Efes“ jis surinko 18 taškų bei 27 naudingumo balus. Prie tokių pasirodymų prisidėjo ir ištobulintas bei beveik vizitine kortele tapęs „floateris“.
„Jis dabar yra didžiausia mūsų sėkmės priežastis. Puiku tai matyti. Mes po rungtynių jam sakome, kad jei jis nustos mėtyti floaterius, mes jį užmušime, – tada juokėsi Keenanas Evansas. – Jei jis išlaikys tokį pasitikėjimą, bus labai geras žaidėjas. Jo laukia puikūs dalykai.“
Sezono pabaigoje žaliai-baltų fanus pradžiugino ir E. Sumneris. Mače su Tel Avivo „Maccabi“ amerikietis rinko 14 naudingumo balų, prieš „Virtus“ – 13, o galiausiai visus rekordus sumušė rungtynėse su Milano „Olimpia“. Tada legionierius sumetė 17 taškų (4/4 dvit., 2/2 trit., 3/4 baud.), atliko 5 rezultatyvius perdavimus, o tai jam susidėjo į 28 naudingumo balus.
„Klausiau jo, kur jis buvo praeitus tris mėnesius, – paklaustas apie auklėtinio pasirodymą po rungtynių juokavo A. Trinchieri. – Jis yra ypač pozityvus žmogus, yra labai malonu būti šalia jo. Tai jam pirmas sezonas Eurolygoje ir jam prireikė daug laiko, klaidų, blogų rungtynių…
Mes matėme tokį pasirodymą todėl, kad turėjo praeiti laiko. Aš buvau su juo griežtas, bet manau, kad tai yra geriausias apdovanojimas, kokį galiu gauti. Atrodo, lyg būtume pasirašę naują žaidėją. Aš laimingas, manau, kad jis irgi laimingas, o atsistojusių fanų aplodismentai buvo pelnyti.“
Žinoma, pro akis negalima praleisti ir įspūdingo K. Evanso sezono, kai jis, sugrįžęs po Achilo sausgyslės traumos, iškart tapo nepamainomu „Žalgirio“ lyderiu.
Amerikietis per rungtynes vidutiniškai pelnydavo 17,3 taško, atkovodavo 2,8 kamuolio, atlikdavo 3,9 rezultatyvaus perdavimo ir surinkdavo po 18,3 naudingumo balo.
Išbalansavusios traumos
Jau aptartą naujoko klausimą sezono pradžioje dar labiau paaštrino ir užklupusios traumos, kurios išbalansavo komandą.
Lapkričio pabaigoje traumos neišvengė ir pirmasis iš komandos gretų iškrito naujokas Brady Manekas. Jis patyrė dešinio kelio traumą ir nerungtyniavo apie mėnesį.
Gruodžio pradžioje pėdos traumą patyrė Arnas Butkevičius ir buvo skelbiama, kad be krepšinio jis turės praleisti 2-3 mėnesius.
Nors žalgirietis sugrįžo po 1,5 mėn., tačiau vėl nesėkmė jį pasivijo jau sezono pabaigoje, kai išlikimo kovoje su „AS Monaco“ jis pasisuko čiurną.
Taip pat gruodžio pradžioje iš rikiuotės iškrito ir Lukas Lekavičius, kuris dėl apendicito operacijos negalėjo rungtyniauti apie mėnesį.
Kovą buvo paskelbta apie K. Lukošiūno traumą, o sezonui ritantis į pabaigą, rungtynėse su „Bayern“ susitraumavo ir Rolandas Šmitas.
Prieš paskutinį Eurolygos reguliariojo sezoną taip pat buvo paskelbta ir apie Tomo Dimšos traumą, kuris dėl sužeistos čiurnos nepasirodė aikštelėje prieš Madrido „Real“.
Sugrąžinta viltis
Atvykus A. Trinchieri jau mažai, kas tikėjosi, kad „Žalgiris“ šį sezoną galės bent pakovoti dėl patekimo į geriausiųjų 10-uką, kas garantuoja pateikimą į įkrintamąsias.
Visgi italo magija suveikė ir grąžino viltis į žaliai-baltų gretas. Iki pat priešpaskutinio reguliariojo sezono turo žalgiriečiai turėjo šansą užimti 10-ą vietą, o svajonei užgesti neleido trys užtikrintos pergalės iš eilės prieš „Virtus“, „Baskonia“ ir „Olimpia“ namuose.
Nors viltys sudužo pralaimėjus „AS Monaco“ ekipai, tačiau A. Trinchieri vėliau džiaugėsi savo auklėtinių žygiu:
„Mano svajonė buvo išlikti kovoje iki paskutinių rungtynių, žinoma, man gaila, man liūdna, bet turiu būti objektyvus – nuveikėme daug gerų dalykų, šiandien taip pat žaidėme virš savo galimybių ribų. Mums trūko iki pergalės, bet kovėmės iki galo.
Manau, kad galime išeiti iš aikštės pakeltomis galvomis. Nors galutinis rezultatas – ne mūsų naudai, bet neturime jaustis palaužti, žiūrint į kovą ir atsidavimą. Turime pažiūrėti, kaip pakreipėme savo sezoną – buvome beveik paskutiniai reitinge, bet kovojome, kovojome ir likome gyvi dar ilgą laiką“, – kalbėjo italas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
