Pirmasis šių metų ketvirtis jau „nusinešė“ tris iš penkių ilgųjų savaitgalių, kuomet galima ilsėtis po 3–4 dienas iš eilės. Liko du – vasarą ir rudenį. „Delfi“ primena juos ir keletą papildomų datų, kada galima prasitęsti šventes patiems, taip pat – kuriuo metu labiausiai finansiškai apsimoka atostogauti.
Ilgieji savaitgaliai beveik „ištirpo“
Pirmieji du ilgieji savaitgaliai šiemet sutapo su Lietuvos valstybei reikšmingomis datomis: Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Trečiasis ilgasis savaitgalis – Šv. Velykos.
Ketvirtojo reikėtų laukti per Jonines, birželio 22–24 dienomis. Birželio 24-oji bus nedarbo diena, pirmadienis.
Penktasis ir paskutinysis metų ilgasis savaitgalis bus lapkričio 1–3 dienomis. Lapkričio 1-oji yra Visų šventųjų diena, nedarbo diena, penktadienis:
Papildomus ilguosius savaitgalius galima susikurti panaudojant savo atostogų dienas. Tokių galimybių pasitaikys trys.
Gegužės 1-oji yra Tarptautinė darbo diena, tačiau kalendoriuje tai yra nedarbo diena, trečiadienis. Pasiėmus gegužės 2–3 laisvas dienas, galima užsitikrinti 5 laisvadienius.
Rugpjūčio 15-oji yra Žolinė, nedarbo diena, ketvirtadienis. Rugpjūčio 16 dieną (penktadienį) išėjus atostogauti galima turėti 4 dienų ilgąjį savaitgalį.
Gruodžio 24–26 dienomis bus švenčiamos Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos, tačiau tai bus antradienis-ketvirtadienis. Belieka pasiimti laisvą penktadienį, gruodžio 27 dieną, ir poilsį pratęsti iki gruodžio 29 dienos (imtinai). Taip susidarys net 6 laisvos dienos:
Jeigu yra galimybė prijungti ir laisvą gruodžio 23 dieną, tuomet dirbti nereikės gruodžio 21–29 dienomis (9 dienas).
2025-ųjų metų pasitikimas išpuola savaitės viduryje: 2024 metų gruodžio 30–31 dienos bus pirmadienis–antradienis (darbo dienos). Tačiau per jas išėjus trumpų atostogų, bus galima ramiai pasitikti trečiadienį, 2025 metų sausio 1-ąją, kuri yra nedarbo diena.
Atostogos: kai kurie mėnesiai finansiškai palankesni
Organizuojantis ilguosius savaitgalius verta atkreipti dėmesį į finansiškai palankius atostogų mėnesius 2024-aisiais. Gera žinia ta, kad dauguma „gerų“ mėnesių dar tik priešakyje.
Atostoginių dydis priklauso nuo iki tol buvusių trijų mėnesių darbo dienų skaičiaus ir darbo dienos įkainio vidurkio. Kuo daugiau mėnesyje darbo dienų, tuo jos „pigesnės“, būtent tuomet ir vertėtų atostogauti. „Blogais“ laikomi tie mėnesiai, kurie turi mažiau darbo dienų, skaičiuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA).
„Visada geriausia atostogauti tais mėnesiais, kuriais darbo dienų skaičius yra didžiausias, jei darbuotojas uždirba pastovią mėnesinę algą“, – „Delfi“ anksčiau komentavo asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
2024 metais palankiausi mėnesiai atostogoms yra sausis, gegužė, liepa ir spalis. Mažiausi atostoginiai šiemet būtų paskaičiuoti už birželį, lapkritį ir gruodį.
Visi skaičiavimai taikomi, jeigu alga siekia 1800 eurų iki mokesčių ir atostogaujama 10 darbo dienų (primename, kartą per metus viena atostogų dalis turi būti ne trumpesnė nei 10 d. d.):
Pasak LBAA, aukščiau aptartos taisyklės pasitvirtina tik tuomet, jei darbuotojo alga kas mėnesį yra vienoda ir jis negauna jokių priedų ar priemokų už viršvalandžius, naktinį darbą, darbą per šventes ir išeigines, ar kitas išmokas, kurios keičia mėnesio darbo užmokestį, naudojamą vidurkio skaičiavimui.
Dėl konkrečios atostogų tvarkos ir atostoginių dydžio rekomenduojame visuomet pasitikslinti darbovietėje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
