Nuo seno įprasta, kad pavasaris apsitvarkymo, švaros mėnuo. Vyresnio amžiaus žmonės gerai mena sovietmetyje, balandžio mėnesį vykusias pavasarines „leninines“ talkas. Jų metu būdavo tvarkoma aplinka, šalinamos per rudenį ir žiemą susikaupusios šiukšlės. Tiesa, kai kas prisimindamas tuos laukus šmaikštauja, kad tai buvo ne talkos, o „masinės“ išgertuvės.
Tačiau kasmet daugelyje užsienio didmiesčių pavasariais vyksta ir skulptūrų bei paminklų viešosiose erdvėse valymo darbai. O kaip pas mus?
Apie tai portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas kalbėjosi su garsiu kauniečiu skulptoriumi Robertu Antiniu.
Šįkart apsiribosime tik penkiomis Laisvės alėjos ir Vilniaus gatvės iš bronzos nulietomis skulptūromis, kuriose įamžinti garsūs tarpukario Lietuvos kauniečiai.
Senėjimas suteikia tam tikro šarmo
Įvairūs miesto viešose erdvėse pastatyti paminklai, skulptūros, biustai panašiai kaip ir žmonės, laikui bėgant, natūraliai sensta, įgyja naują veidą. Ir tai neišvengiama. Pokalbio pradžioje R. Antinio paklausiau reikia ir jiems kartais skirti „grožio procedūrų“?
„Visi nori būti gražūs. Taip ir šie objektai, tačiau neretai senėjimo pėdsakai, pakitusi spalva, samanos ir kt. suteikia jiems tam tikro šarmo“, – sakė R. Antinis.
Anot pašnekovo, tai daryti būtina jei kalbama ne apie kažkokį abstraktų meninį kūrinį, o skulptūrą skirtą žinomam žmogui.
Niekas net neabejos, kad paukščiams apdergus kokio nors garbaus žmogaus biustą ar skulptūrą ją būtina nuvalyti. O tai ir mūsų mieste atsitinka neretai.
D. Dolskį padabina gėlėmis bei prašo finansinės sėkmės
Ekskursiją pradedame Laisvės alėjoje prie fontano. Čia nuo 2007 metų stovi skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūra skirta tarpukario metų šlagerių atlikėjui Danieliui Dolskiui.
Ši skulptūra bene daugiausia sulaukianti kauniečių ir miesto svečių dėmesio. Ir ne tik todėl, kad prieškario metais D. Dolskis koncertavo priešais ankščiau čia buvusiame „Metropolio“ restorane.
Žmonės prie skulptūros mėgsta ne tik nusifotografuoti, bet ir dainininkui skirti gėlių, valstybinių švenčių dienomis į ištiestą ranką įdėti trispalvę vėliavėlę, juostelių, ar net meilės laiškutį.
Pandemijos metu kažkas jam ant veido net buvo uždėjęs medicininę kaukę. Ši skulptūra turi ir dar vieną šmaikštų mistinį simbolį. Norint, kad tave aplankytų finansinė sėkmė būtina palaikyti, ar patrinti jo ištiestą ranką. Kad tai vyksta galima spėti iš nuo žmonių prisilietimų nublizgintos delno spalvos.
Taip juokauja ir humoristas, Lietuvos anekdotų karalius Raimundas Šilanskas:
Numindžiojo burmistro batą
Netoli buvusio centrinio pašto stovi 2017 metais pastatytas skulptoriaus Kęstučio Balčiūno kūrinys skirtas tarpukario metų Kauno burmistrui Jonui Vileišiui.
Tiesa, prieš Laisvės alėjos rekonstrukciją jis iš šios vietos buvo laikinai „ištremtas“ į Rotušės aikštę, vėliau vėl grąžintas atgal.
„Ši skulptūra dar gana jauna, tad ir senėjimo požymių joje kol kas labai nedaug“, – pastebėjo R. Antinis.
Gal tik į akis krinta nučiupinėta rankoje laikomo portfelio rankena, bei iki aukso spalvos nublizgintas vienas batas. Tai atsitiko todėl, kad žmonės tas vietas labiausia liečia rankomis ir kojomis fotografuodamiesi.
„Nežinau, kodėl žmonės mindžioja tą jo batą, kokią tai turi prasmę. Gal tiesiog patogiau ir gražiau ant jo atsistoti įsiamžinant“, – svarstė R. Antinis.
A. Smetona truputį apsamanojęs
Vilniaus gatvė. Istorinės Lietuvos prezidentūros parkelis. Čia nuo 1996 metų stovi čia dirbusių trijų tarpukario Lietuvos prezidentų skulptūros. Bene iškiliausia iš jų, priešais prezidentūros pastatą esanti skulptoriaus Alfonso Vauros sukurta Antano Smetonos skulptūra.
Įdėmiau apžiūrėjus, kažkokių didesnių ar nuo laiko atsiradusių pokyčių beveik nematyti. Nebent, kad šiek tiek skiriasi kelnių apatinė ir viršutinė spalva.
„Atrodo tokios kaip ir jau gerokai panešiotos. Bet čia tikriausia todėl, kad netolygiai ant jų patenka lietus“, – svarstė R. Antinis.
Į akis taip pat krenta šiaurinėje pusėje, panašiai kaip ir ant medžių, atsiradę rudai žalsvų samanų pėdsakai.
„Tačiau tai akių nebado, skulptūrai suteikia kaip tik tam tikrą laiko paliktą švelnų pėdsaką“, – sakė R. Antinis.
Mėgsta atsisėsti ant kelių
Dešinėje skverelio pusėje įkurdintas oriai sėdintis Kazys Grinius. Kauniečio Stasio Žirgulio kūrinys irgi labai populiarus tarp norinčių prie jo įsiamžinti. Ir tai neretai daroma ne tik atsistojus greta, bet ir atsisėdus ant prezidento kelių. Tai išduoda nublizginta lietpalčio apatinė dalis bei blizgantys batai.
„Nemanau, kad tai blogai. Skulptūra turi gyventi kartu su mumis, o ne būti atskirta lyg koks neliečiamas šventas stabas“, – sakė skulptorius.
Kur kas blogiau kai 2018 metais prie Kauno pilies pastačius skulptūrą „Laisvės karys“ vienas jaunikaitis sutemus norėdamas prieš draugus parodyti savo „drąsą“ panoro nusifotografuoti ant aukštai esančio karžygio žirgo nugaros.
A. Stulginskio kelnės prašosi „cheminio valymo“
Paskutinė mūsų aptariama Aleksandro Stulginskio skulptūra (autorius Vytautas Narutis). Ji sulaukė bene daugiausia pastabų. Kad žmonės prie jos mėgsta fotografuotis išduoda nučiupinėta rankoje laikoma lazdelė. Kiek labiau stebina viena A. Stulginskio aprangos detalė – keistais dryžiais pasidabinusias kelnes. (Jie atsirado visai neseniai nes 2020 metais M. P. fotoarchyvuose jų nematyti).
Akivaizdžiai matosi, kad tai ne vandens, o kažkokios cheminės medžiagos palikti pėdsakai. R. Antinis spėjo, kad, greičiausiai, ši skulptūra išlieta iš dviejų dalių, tad iš viršutinės dalies, ties po švarku esančia liemene, per labai mažytį sujungimą, išsiskiria tam tikra gamybos procese panaudota cheminė rūgštis.
„Tačiau man tai savotiškai gražu. Buvo lygios, o dabar dryžuotos kelnės. Nors jei atvirai, dėvėti tokias kelnes prezidentui kažkaip gal ir nelabai solidu“, – bandė juokauti R. Antinis.
Jo manymu, tai tam tikromis cheminėmis priemonėmis nuvalyti įmanoma. Gal net ir reikėtų…?
Tačiau tai turi daryti specialistai, nes kartais galima ir persistengti.
Laisvės alėjos pradžioje prieš daugelį metų buvo pastatyta garsaus skulptoriaus Leono Striogos skulptūra „Motinystė“.
Laikui bėgant ji labai smarkiai apsamanojo. Kadangi ji stovėjo viešojoje erdvėje, miesto savivaldybės pasamdyti darbininkai ją neprofesionaliai atnaujino.
„Kiek girdėjau, kad buvo smarkiai persistengta ir amžinatilsį skulptoriaus sūnus Aidas pamatęs kas padaryta buvo labai nepatenkintas“, – sakė R. Antinis.
Numaudo stipria vandens srove
Besikalbant su R. Antiniu pasirodė prezidentūros darbuotojas, šio parkelio prižiūrėtojas Arūnas Kuzminskas. Įsijungus į pokalbį, po kurio laiko, jo paklausėme, ką jis galvoja apie šias dryžuotas antrojo Lietuvos prezidento kelnes.
„Prisipažinsiu niekad neatkreipiau į tai dėmesio. Jei bus pasakyta nuvalyti šias laiko žymes, mielai tai padarysiu“, – šypsojosi prižiūrėtojas.
Istorinės prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė sakė, kad kiekvieną pavasarį prezidentų skulptūros „nuprausiamos“ stipria vandens srove.
„Taip, nuvalome dulkes, samanas, paukščių paliktus pėdsakus“, – sakė R. Mikalajūnaitė.
O kaip su A. Stulginskio „dryžuotomis“ kelnėmis? R. Mikalajūnaitė atsakė žinanti tą problemą, tačiau valyti jų cheminėmis ar kitomis priemonėmis ji neturi teisės, bijo, kad dar labiau joms nepakenktų.
