Pirmadienio vakarą Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate (AVPK) surengta diskusija, kurios metu aptarta Kauno saugumo ir kriminogeninė situacija. Į susitikimą su gyventojais atvykusi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasidžiaugė, jog Kauno policijos pareigūnai sugeba mažinti nusikalstamumą Kauno regione, tačiau paragino Kauno miesto savivaldą pasitempti įrengiant priedangas, skirtas gyventojų laikinam saugumui užtikrinti.
Kaune stipriai auga nepilnamečių nusikalstamumas
Nors bendra nusikalstamumo statistika mieste gerėja, Kauno policijos viršininkas Mindaugas Baršys teigia, kad dar yra kur pasitempti. Pagal statistiką, lyginant su praėjusiais metais, nepilnamečių padaromų nusikaltimų skaičius išaugo daugiau nei 20 proc.
„Nepilnamečių nusikalstamumas yra didelė problema ir augimas yra akivaizdus. Pagrindinės veikos, ką įvykdo nepilnamečiai, tai nedidelis smurtas, vagystės, disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Mes orientuojamės į saugumo gerinimą prie mokyklų. Su savivaldybe sutarta, kad būtų įrengta daugiau vaizdo kamerų ir ne tik prie mokyklų, bet ir probleminėse vietose. Be kamerų prarandame galimybes operatyviai sureaguoti“, – teigė viršininkas.
Tuo tarpu analizuojant eismo saugumą, skaičiuojama, kad Kauno apskrityje avarijų įvyko 2 proc. mažiau, tačiau net 31 proc. išaugo nustatytų neblaivių vairuotojų skaičius, kuris siekia 1500 atvejų per metus.
Dideles problemas policijai sudaro ir augantis nusikaltimų skaičius, susijęs su narkotinėmis medžiagomis, jų disponavimu ir platinimu. Vien per praėjusius metus jų skaičius išaugo 61 proc. Nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu išaugo 25 proc.
Kauniečiai dažniau dedasi šarvuotas duris, įsirengia signalizaciją namuose
Lietuvos mastu Kaunas stipriai neišsiskiria pagal nusikalstamas veiklas, tačiau kauniečių požiūris į saugumą stebina Vidaus reikalų ministerijos atstovus, tiriančius vartotojų nuomonę. Įvertinus saugumo jausmą pagal didžiųjų šalies miestų gyventojų duomenis, kauniečiai (83 proc.) jaučiasi mažiau saugūs nei klaipėdiečiai (87 proc.) ar vilniečiai (91 proc.).
Reprezentatyvus gyventojų tyrimas, kurį VRM ir Policijos departamento užsakymu 2023 m. rudenį atliko „Sprinter tyrimai“, atskleidžia, kad per du dešimtmečius smarkiai padaugėjo žmonių, kurie bendradarbiauja su kaimynais bei tų, kurie apsidraudė savo turtą. Taip pat, pastaraisiais metais didelė dalis visuomenės pradėjo rūpintis savo asmens duomenų saugumu. Kaip išskirtinį kauniečių bruožą tyrėjai nustatė, kad jie labiau saugo savo turtą. Net 61 proc. respondentų teigia turintys šarvuotas duris ar rakinamas laiptinių duris (Lietuvos vidurkis 49 proc.). Beveik trečdalis kauniečių (30 proc.) turi įsirengę apsaugos sistemą namuose (Lietuvoje 18 proc.).
Nors policijos statistika rodo, kad nusikaltimų skaičius mieste mažėja, o jų ištyrimas auga, kauniečiai policiją vertina blogiau nei kitų miestų gyventojai, taip pat prasčiau vertina situaciją savo gyvenamojoje vietovėje.
Saugumo vaikščiojant vienam tamsiu paros metu vertinimu, 69 proc. kauniečių įvardino, kad toks pasivaikščiojimas saugus (Lietuvoje 74 proc.). Prasčiau kauniečiai vertina ne tik saugumo jausmą, bet ir kriminogeninę situaciją mieste bei riziką tapti nusikaltimo auka.
Anot tyrimo, kauniečiai didžiausią grėsmę saugumui jaučia dėl sukčiavimų telefonu ar elektroniniu būdu išviliojant pinigus, dėl eismo saugumo. Anot tyrimą pristačiusių atstovų, kauniečius, mažiau nei kitų Lietuvos miestų gyventojus, neramina nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis.
Kaune – prasta situacija su priedangomis
Diskusijos metu aptartas ir itin aktualus klausimas – priedangos mieste, skirtos laikinai gyventojų apsaugai. Pažymima, kad Kauno mieste šiai dienai įrengtos tik 202 priedangos. Teoriškai, jose galėtų pasislėpti tik 21,5 proc. miesto gyventojų (Vilniuje 45 proc.). Ministrė A. Bilotaitė patikslino, kad Kaune netrukus stebuklingu būdu atsiras priedangos, kuriose galės pasislėpti 34 proc. gyventojų.
„Karas Ukrainoje gyventojų saugumo temą padarė svarbiausia. Reikia gaivinti visą civilinę saugą Lietuvoje. Per pusantrų metų nuo nulio sukūrėme priedangų sistemą, kurios nebuvo. Šiandien turime 12 savivaldybių, kurios pasiekė reikalaujamus rodiklius. Bendrai Lietuvoje turime pasiekę 30 proc. laikinų prieglobsčio vietų gyventojams. Šiandien sužinojau gerą naujieną, kad progresas Kaune įvyks. Kauno savivaldybėje numatytas posėdis, kur bus pasirašyti dokumentai ir miestas turės priedangų 34 proc. gyventojų“, – pasakojo VRM ministrė.
Pagal priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenis, Kauno rajone 399 priedangos laikinai priims 45 proc. gyventojų, tuo tarpu Birštono savivaldybėje priedangų užteks daugiau nei 100 proc. gyventojų.
Pažymėta, kad Kauno mieste įrengtos 89 pavojaus perspėjimo sirenos, tačiau norint tinkamai informuoti gyventojus, jų skaičių reikėtų didinti. Tikimasi, kad gyventojų saugumo jausmą padidins šiuo metu kuriama mobilioji programėlė, kuri padės gyventojams naviguoti ekstremalių situacijų metu.
Gyventojams dar kartą primename: jūsų saugumas yra jūsų pačių rankose, tad domėkitės, kaip tinkamai pasirengti ekstremalioms situacijoms, kaip pasiruošti „dienai X“. Visą informaciją specialistai skelbia specialioje svetainėje lt72.lt.
