Tarpukariu miesto centre iškilęs pastatas (Laisvės al. 96), kuriame įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė, išgyveno ne vieną remontą ar rekonstrukciją. Rengiamasi jo vidaus erdves rekonstruoti bei fasadą atnaujinti ir dabar.
Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros docentas, dr. Vaidas Petrulis, apžvelgdamas pagrindinės gatvės Kauno miesto istorinėje dalyje – Naujamiestyje – istoriją, teigia, kad paskutiniu svarbiausiu tarpukario Lietuvos Laisvės alėjos akcentu buvo Taupomųjų kasų rūmai (tarpukaris.autc.lt).
Dėl šio pastato statybos buvo skelbiamas tarptautinis konkursas. Tiesa, iki sovietų okupacijos pradžios užbaigti rūmų statybos (sutvarkyti visų interjerų) Lietuvai nepavyko, tad čia neįsikūrė nei Taupomosios kasos, nei kitos planavusios naujuose rūmuose švęsti įkurtuves valstybės įstaigos, kurių tuometiniame Kaune, laikinai pavadavusiame šalies sostinę Vilnių, buvo nemažai.
Pagal inžinieriaus-architekto Arno Funko projektą, dalyvaujant inžinieriui architektui Adolfui Lukošaičiui bei architektui Broniui Elsbergui. 1938-1940 pastatyti rūmai šiandien vadinami vienu iš Kauno modernizmo architektūros objektų, tai – kultūros paminklas. Jam 2015-aisiais, kartu su kitais Kauno tarpukario modernizmo objektais Europos komisija suteikė Europos paveldo ženklą.
Kai Kauno savivaldybei centrinė valdžia siūlė perimti Centrinio pašto rūmus ir juos atrestauravus, panaudoti visuomenės labui, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sakė: „ne, mums nereikia”. Valdžios pastatas – kitas reikalas.
Po neseniai Kauno miesto savivaldybės paskelbto konkurso, kurį laimėjo jau 33-uosius savo veiklos metus baigianti UAB „JAS”, rengiamasi iš naujo rekonstruoti buvusias rūmų prieškarines erdves. Jos buvo pakeistos sovietmečiu, kai šiuose rūmuose veikė Kauno miesto vykdomasis komitetas kartu su kompartijos komitetu. Kalbama ir apie viso fasado sutvarkymą, nes „lopytas perlopytas” tinkas irgi prašo atnaujinimo.
„Rengdami priešprojektinius pasiūlymus, šiuo metu aiškinamės, kaip būtų galima atstatyti pastato centrinėje dalyje veikusį liftą. Jis buvo greta laiptų, vedančių į viršutinius aukštus iš pagrindinio holo, šalia Didžiosios salės. Ji, jeigu pamenate, anksčiau buvo labai gražiai sutvarkyta pagal architekto Algimanto Kančo projektą. Dabar dėmesį reikia skirti salės prieigoms ir pasistengti visam pirmojo aukšto foje suteikti reprezentacinę išvaizdą”, – portalui „Kas vyksta Kaune” priminė architektė Jūratė Juozaitienė iš bendrovės „JAS”.
Savivaldybės pastatą sudaro 3 korpusai ir Didžioji salė centre, Centrinio korpuso fasadas orientuotas į pagrindine Kauno gatve vadinamą Laisvės alėją. Jis – 6 aukštų, šoniniai korpusai – 5 aukštų. Iš rūmų šonų šiuo metu veikia 2 liftai (dešinysis, skirtas keleiviams, kairysis (jau L. Sapiegos g. fasade) – skirtas popieriui, įvairioms savivaldybės tarnautojų darbo priemonėms bei kitiems kroviniams.
Beje, krovininis liftas yra originalus, prieškarinis, pagamintas visame pasaulyje garsioje Schindler kompanijoje. Tokios pačios kilmės buvo ir rūmų centre prieškariu sumontuotas keleivinis liftas.
„Labai noriu atstatyti savivaldybės pastato vestibiulio autentiką, bet tai gali nemažai kainuoti. Norėtųsi, kad iš naujo atsirasiantis liftas būtų savo išore panašus į tą buvusįjį, kažkaip nesinori, kad istoriniame kultūros paveldo pastate atsirastų šiuolaikinis, gal stiklinėmis sienomis liftas.
Techniškai lifto atstatymas nebus paprastas. Nors tebėra išlikusi art deco stiliaus lifto šachta, tačiau reikės kirsti 2 perdangas (tarp aukštų), kurios atsirado sovietmečiu, drastiškai perplanavus pastato vidų. Jei dėl lifto bus nesunku išsiaiškinti, nes Lietuvoje veikia „Schindler – Liftai” bendrovė, tai kiek kebliau – dėl vestibiulio grindų, kurios sudėtos tarybiniu laikotarpiu.
Išskirtinis prieškarinių rūmų elementas – sukamos durys – išsaugotos ir atnaujintos. Dabar ieškau panašių į šį kitų A. Funko projektuotų pastatų pavyzdžių, tiksliau, – grindų. Nes istorinės medžiagos apie Taupomųjų kasų pastato interjero konkrečias detales sunku aptikti”, – aiškino architektė J. Juozaitienė.
Beje, pagal bendrovės „JAS” projektą šiuo metu atnaujinamas kitas modernizmo architektūros pastatas Laisvės alėjoje – buvę Pieno centro rūmai. Anksčiau šios bendrovės architektų pastangomis atgimė „Lietūkis” Vytauto prospekte bei tarpukariu statyti kiti pastatai centrinėje Kauno dalyje.
Kiek kainuos savivaldybei (o tiksliau – mokesčių mokėtojams) centrinių miesto valdžios rūmų atnaujinimas, galima skaičiuoti tik preliminariai, nes ne visos vertės (darbų, medžiagų) žinomos. Nuo priešprojektinių pasiūlymų gali prabėgti tam tikras laiko tarpas, kol bus parengtas pats projektas bei prasidės jo įgyvendinimas.
