Keleivių vežimo autobusais įmonė „Kautra“ siekia panaikinti 189 maršrutų sąrašą, skirtą neribotam skaičiui vežėjų ir sudarytą pernai įgyvendinant tolimojo susisiekimo autobusais rinkos reformą.
Įmonės vadovas sako, kad sąrašas neaiškus ir jaukia įmonių planus, tuo metu Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovas teigia, jog bendrovė siekia užimti dominuojančią padėtį rinkoje ir užkirsti kelią maršrutus aptarnauti kitiems vežėjams.
Regionų administracinis teismas sausio 22-ąją priėmė „Kautros“ skundą prašant panaikinti viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemoje „Vintra“ skelbiamą maršrutų sąrašą. Be to, įmonė siekia panaikinti LTSA numatytus apribojimus, pagal kuriuos bendrovė turi leidimus vežti keleivius 83 maršrutais, o sutartys su įmone galioja iki šių metų pabaigos.
„Kautros“ vadovas Linas Skardžiukas sako, kad sąrašą norima panaikinti, nes jame trūksta dalies maršrutų, dėl kurių vežėjai yra sudarę sutartis, kyla kitų neaiškumų, pažeidžiamas Kelių transporto kodeksas.
„Vintroje“ nėra paskelbtas visas sąrašas maršrutų, dėl kurių vežėjai yra sudarę sutartis, ir mes pasigendame dalies savo maršrutų, ir kiti vežėjai, tai yra iš esmės fundamentaliai keičiamas sutarties objektas. Jeigu mes turime tiek ir tiek maršrutų, tai visas sąrašas ir turi būti paskelbtas, o mes nerandame dalies, (…) tai neatitinka Kodekso reikalavimų“, – BNS teigė L. Skardžiukas.
Jis sakė, kad informacinėje sistemoje skelbiami maršrutai neatitinka reikalavimų ir yra neaiškūs.
„Matome, kad paties maršruto sąvoka visiškai ne taip sudėliota. (…) Maršrutas nėra abstrakti sąvoka, turi numeraciją, pagal ją sudarytos sutartys, bet kas naujai „Vintroje“ pateikta, tai mes nelabai ir suvokiame. Tas sąrašas labai neaiškus“, – kalbėjo L. Skardžiukas.
Jo teigimu, kol neatsakyti visi klausimai dėl maršrutų, verslui sunku planuoti sprendimus: „Maršrutas yra objektas ir jeigu dėl objekto neina sutarti, tai yra labai sudėtinga susiplanuoti visas rizikas į ateitį“.
Tuo metu LTSA direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius teigia, kad „Kautra“ taip siekia užsitikrinti dominuojančią padėtį rinkoje, į kurią patenkinus jos reikalavimus joks naujas vežėjas negalėtų pretenduoti.
„Į rinką daugiau Lietuvoje joks kitas vežėjas negalėtų ateiti, nes panaikinę maršrutus jie turi sudarytas neterminuotas sutartis su LTSA ir jie tampa visam gyvenimui tam tikro maršruto savininkais. Tai sudaro nekorektiškas ir nekonkurencingas sąlygas bet kuriam naujam vežėjui ateiti į rinką, jie („Kautra“ – BNS) tampa dominuojantys, tai reiškia, kad valstybė tampa visiškai priklausoma nuo vežėjo: nori – veža, nori – neveža ir valstybė šioje vietoje negali įsikišti“, – BNS sakė J. Rašomavičius.
„Jų motyvas yra interpretavimas Kelių transporto kodekso, jie sako, kad visi maršrutai yra tik jų nuosavybė ir naujas vežėjas negali ateiti“, – pridūrė jis.
LTSA kartu su Susisiekimo ministerija pernai spalį paskelbė 189 tolimųjų autobusų reisų maršrutus. Skelbta, kad tai yra visi iki tol buvę maršrutai Lietuvoje, kuriais keleivius vežti galės neribotas skaičius vežėjų, taip tikėtasi pritraukti naujų įmonių.
Anot J. Rašomavičiaus, šis sąrašas sudarytas siekiant vykdyti Vyriausybės ir Seimo Ekonomikos komiteto keltus reikalavimus išsaugoti iki reformos buvusį maršrutų tinklą, suteikti galimybę juos aptarnauti ne tik esamiems, bet ir naujiems vežėjams.
„Mums yra įsipareigojimas paskelbti maršrutus, Seimo komiteto ir Vyriausybės valia buvo išlaikyti esamą tinklą, tai sudarytų galimybes naujiems vežėjams ateiti. Tinklas yra paskelbtus tuos 189 maršrutus išsaugotas, atitinka reikalavimus, kad gali ateiti visi vežėjai, o buvusiems palikta tai, kuo jie vežė, bet ir naujas gali į tą patį įeiti, pavyzdžiui, „Kautros“ aptarnaujamu maršrutu važiuoti kitos bendrovės“, – sakė J. Rašomavičius.
„Kautros“ vadovas L. Skardžiukas BNS teigė, kad vežėjai ir LTSA skirtingai įsivaizduoja reformą, todėl ir tenka kreiptis į teismą.
„Sutarčių sudarymo laikotarpis (…) ne visiškai, mūsų supratimu, yra taip, kaip numatyta Kodekse. Tiesiog išsiskiria pozicijos, kaip ta reforma įgyvendinama, mes ir mūsų teisininkai matome vienaip. (…) Šiuo metu nėra kito būdo, kaip tik teisinėmis priemonėmis tai išspręsti, yra derybos, toje vietoje ieškome sąlyčio taškų“, – sakė L. Skardžiukas.
Pernai liepą įsigaliojus tarpmiestinių autobusų rinką reformuojančioms Kelių transporto kodekso pataisoms didžioji dalis buvusių vežėjų buvo apsisprendę tęsti veiklą pagal naują tvarką ir pasirašė su Administracija tai numatančias sutartis.
Šiems vežėjams galioja 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuriuo jiems suteikiama galimybė prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir nauji reikalavimai netaikomi. Tarp jų – reikalavimas, kad vežėjų autobusai būtų ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų jų amžius turės būti iki 10 metų.
Į maršrutų aptarnavimą pretenduojančios įmonės privalo turėti metus galiojančią banko ar draudimo bendrovės garantiją, kurios dydis bus apskaičiuojamas maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės metinių reisų skaičiaus. Nesilaikant leidimo sąlygų vežėjas privalo mokėti 10 proc. garantijos sumos.
Po reformos į tarpmiestinių autobusų rinką ateinantys keleivių vežėjai šiuos reikalavimus turi atitikti iš karto.
Tvarką keičiančios kodekso pataisos inicijuotos siekiant pritraukti į rinką naujų dalyvių, nes konkurencijos šiame versle trūksta, anksčiau konstatavo Konkurencijos taryba.
LTSA duomenimis, šiuo metu 28 įmonės Lietuvoje aptarnauja 230 maršrutų, o naujų vežėjų reforma nepritraukė.
Sausio 17-ąją Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu skelbta, kad konkurenciją skatinti turėjusi keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais reforma iš esmės nieko nepakeitė, o situacija tik prastėja – mažėja regionų gyventojų galimybės susisiekti su kitais miestais. Dėl to institucijos artimiausiu metu žada ieškoti būdų situaciją keisti, sprendimų tikimasi iki Velykų.
