Numatyta, kad neįgalių darbuotojų organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 5 proc. jų bendro kiekio. Pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, tokia tvarka galioja valstybinėms įstaigoms ar įmonėms, kuriose yra 25 ir daugiau darbuotojų.
2024 metų pradžioje įsigaliojus kvotoms, Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirengusi siūlyti pagalbą su šia naujove susidūrusiems darbdaviams ir darbuotojams.
Pačioje Užimtumo tarnyboje, anot jos atstovų, 2023 m. rugsėjo pradžioje dirbo 5,4 proc. darbuotojų su negalia. Dabar jų – 5,9 proc. Tuo tarpu kai kuriose Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigose ir įmonėse šis rodiklis nesiekia 1 procento.
„Kvotos – ne tam, kad būtų siekiama kažko reikalauti, o neįvykdžius – bausti. Norima, kad kiekviena institucija, įstaiga, organizacija įvertintų savo socialinės atsakomybės ribas ir nenusigręžtų nuo potencialių kandidatų su negalia. Prioritetas turi būti skiriamas bet kurio kandidato įgūdžių vertinimui“, – sakė UT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Į pagalbą darbdaviams įsitraukia ir „Sodra“, kuri numato iki sausio 31 d. sudaryti kiekvienos institucijos darbuotojų su negalia sąrašus. Tačiau, kadangi darbuotojas neprivalo informuoti, jog turi negalią, darbdaviai gal ir neturi tikslių duomenų.
Planuojama susisiekti su kiekviena įstaiga, kuriai aktualios šios naujovės. Iki kovo 15 d. tikimasi išsiaiškinti priežastis, kurios darbdaviui iki šiol trukdė pasiekti kvotos dydį. Jei organizacija negaus informacinio pranešimo, tai reikš, kad ji atitinka įstatymo nuostatas dėl kvotos.
Anot G. Sinkevičės, spartesnę žmonių su negalia integraciją į viešąjį sektorių galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su įstaigomis, kurioms taikomas reikalavimas tokių asmenų kvotai.
„Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams. Kviesime konsultuotis su mūsų specialistais, kurie didžiausioje darbo ieškančiųjų informacinėje sistemoje padės rasti tinkamų kandidatų“, – pasakojo ji.
Pernai padedant Užimtumo tarnybai, viešojo sektoriaus darbuotojų komandas papildė daugiau nei 400 žmonių su negalia. Jų darbo pozicijos – nuo nekvalifikuotų darbuotojų iki ugdymo, gydymo įstaigų specialistų. Darbdaviams pasiūlyti visi kandidatai, atitikę reikalavimuose numatytas sąlygas.
„Kvotų sistema sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje būtų galima panaudoti žmonių su negalia potencialą, padėti sunkiau besiintegruojančioms asmenų grupėms tvariai įsilieti į darbo rinką bei atliepti jų poreikius ir galimybes. Visgi, įstaigos privalės laikytis lygių galimybių principo ir organizuodamos atrankų procesus, turės vertinti visus kandidatus vienodai. Negalios turėjimas papildomų balų negalės pridėti“, – atkreipė dėmesį G. Sinkevičė.
Prie sklandesnės darbo vietų paieškos viešosiose įstaigose prisidėjo ir naujovė Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų portale. Dabar klientai gali ieškoti tik valstybės tarnybos konkursų, kuriuos organizuoja Viešojo valdymo agentūra (buvęs Valstybės tarnybos departamentas).
UT viešojo sektoriaus įstaigoms pasiruošusi padėti ne tik įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. Jei šios įstaigos neturės tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, yra pasirengusi organizuoti darbuotojų perkvalifikavimą, kad įgytų trūkstamų kvalifikacijų ar kompetencijų.
Šių metų sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Iš jų – 1,4 tūkst. įgiję aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį išsilavinimą. Neįgalieji šio mėnesio pradžioje sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu UT registruotų žmonių.
