Šiemet Lietuvoje jau nustatyti du maliarijos atvejai, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Dengės karštligės atvejų dar nefiksuota.
Pernai registruota daugiausia – dešimt – įvežtinės maliarijos atvejų per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma susirgusiųjų viešėjo Afrikos žemyno šalyse.
Lietuvoje per dešimtmetį, 2013–2023 metais, užregistruoti 62 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.
Praėjusiais metais dengės karštligė diagnozuota devyniems Lietuvos gyventojams, grįžusiems iš kelionių po tropinius kraštus.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors daugiau kaip 100 šalių galima užsikrėsti maliarija, 95 proc. visų susirgimų ir mirčių nustatyti Afrikos regione. Daugiau nei pusė jų registruota 4 Afrikos šalyse: Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Nigeryje, Tanzanijoje.
Maliarija plačiai paplitusi ir kituose tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose.
Dengės karštligė taip pat yra paplitusi daugiau nei 100 įvairių šalių Afrikoje, Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione.
Tiek maliariją, tiek dengės karštligę platina uodai. Maliarija perduodama įkandus Anopheles genties uodo patelei. Liga pasireiškia reguliariai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais.
Dengės karštligę platina Aedes genties uodai, užsikrėtę dengės virusu. 40–80 proc. užsikrėtusiųjų dengės virusu neturi jokių ligos simptomų. Likusiems asmenis išsivysto karščiavimas, galvos, akiduobių, sąnarių ir raumenų skausmai, bėrimas, vėmimas, pykinimas. Nedidelei daliai pacientų liga gali progresuoti iki labai sunkios ligos formos – dengės hemoraginės karštligės / dengės šoko sindromo.
