Kauniečiai kreipėsi į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“, norėdami sulaukti tarnybų dėmesio dėl daugiabučių radiatorių problemų. Gyventojai skundžiasi, kad iki šiol pagalbos nesulaukė, o namuose išbūti sunku, nes radiatoriai ne tik normaliai neveikia, bet ir skleidžia keistus garsus, kurie trukdo miegoti.
„Jau nebežinome į ką kreiptis dėl buto šildymo problemų. Kalbėta ir su namo pirmininku, ir su „Kauno energija“. Pirmininkas nieko padaryti negali, nes ir pats rašo el. laiškus energijai, o jie tik teigia, kad iš jų pusės viskas gerai – slėgis geras, jokių sutrikimų nemato. Nežinia kokį kurą naudoja šildyti būstams, kad tokios nesąmonės vyksta.
Problema yra ta, kad jau kelias savaites girdime vandens čiurlenimo garsus radiatoriuose. Vieni radiatoriai šyla, kiti ne arba pusė šilto, pusė šalto. Vaikai prastai miega naktį, budinėja, nes garsas nepakenčiamas ir labai alinantis bei gadinantis miego kokybę tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – apie keistus garsus ir šildymo problemas Eiguliuose kalbėjo į portalą parašiusi moteris.
Gyventojos teigimu, mokesčiai už šildymą ne patys mažiausi, o kokybė prasta bei trukdanti komfortiškai būti namuose. Ji įsitikinusi, jog panašių problemų turi ir kiti gyventojai.
„Apmaudu, kad didelius pinigus mokame už šildymą, o tokių problemų net nesiruošia tvarkyti. Prašome iškelti tai į viešumą. Netikime, kad mes vieni turime šią problemą. Norisi ramybės ir ramiai pragyventi tą šildymo laikotarpį. Košmaras, su kuriuo negalim gyventi“, – teigė ji.
Moters pasiteiravus, ar problema nebuvo išspręsta po kelių dienų, ji informavo, jog situacija tokia pati – nei radiatoriai šyla, nei garsai dingo.
„S. Žukausko g., 4 kambarių butas. Radiatoriai būna vieni šalti, kiti karšti be proto. Vakar situacija buvo, kad 2 kambariai buvo su šaltais radiatoriais. Naktį beprotiškas triukšmas, čiurlenimas nuolatinis. Šiandien dar vis didelis triukšmas ir dviejuose kambariuose po pusę radiatoriaus šilta, o virtuvėj visai šaltas radiatorius. Kaip diena, taip naujiena“, – apie besitęsiančias problemas kalbėjo skaitytoja.
Problemos kyla ne vienam kauniečiui
Eigulių ir Kalniečių mikrorajono gyventojai iškėlė klausimą, ar ir kitiems kauniečiams kyla bėdų su šildymu. Paaiškėjo, jog didžioji dalis gyventojų susiduria su blogai šildomais butais – radiatoriai arba be galo karšti, arba visai nešildo namų.
„Šiaurės pr. gale radiatoriai šalti… Kambaryje vis 18 laipsnių. Būna pašyla, būna drungni ir vėl atšąla“, – rašė internautai.
„Šiaurės pr. iki Kalėdų vargom – teko nuorinti po 2-3 kartus į dieną. Tinklai pareiškė, kad netyčia paleido oro burbulą. Tas čiurlenimas ir šalti radiatoriai varė į neviltį. Dabar lyg ir nurimo“, – apie galimą čiurlenimo problemos paaiškinimą rašė kita internautė.
„P. Lukšio g. antrą parą iš trijų kambarių buto – šiltas tik VIENAS KAMBARYS. „Kauno energija“ sako, kad problema ne jų ir padeda ragelį…“ – apie bandymus ieškoti pagalbos pasakojo kiti kauniečiai.
„Ukmergės g. irgi vėsoka. Šiandien namuose 17 su trupučiu buvo“, – praėjusią savaitę teigė kiti gyventojai.
„Devynaukštis V. Landsbergio-Žemkalnio g. 30 laipsnių, irgi kaitino stipriai 5-6-dienį, bet nuo sekmadienio pradėjo šalti radiatoriai. Vakar vakare vos drungni… Šiandien kambario temperatūros… Kai kurie kampiniai kaimynai sakė, kad vos 16 laipsnių“, – apie temperatūrų pokyčius namuose kalbėjo kiti gyventojai.
„Kauno energija“ siūlo atsinaujinti šildymo sistemas
Paklausus AB „Kauno energija“, kodėl gyventojai išgyvena tokius didelius temperatūrų svyravimus, bendrovė nurodė, jog taip dažniausiai nutinka daugiabučiuose, kuriuose naudojamos dar sovietmečiu įrengtos priklausomo tipo vidinės šildymo sistemos. Tai reiškia, kad miesto šilumos tinklu atkeliaujantis termofikacinis vanduo tiesiogiai patenka į vidinę rankiniu būdu valdomą pastato šildymo sistemą. Todėl, reaguojant į besikeičiančią temperatūrą lauke, tenka rankiniu būdu sumažinti arba padidinti į radiatorius patenkančio termofikacinio vandens temperatūrą.
„Su aukščiau paminėtomis problemomis nesusiduria pastatai, kuriuose yra įrengtos nepriklausomo tipo automatizuotos šildymo sistemos. Miesto šilumos tinklais tiekiamas termofikacinis vanduo atkeliauja iki pastato įvado ir tiesiogiai su vidinėmis šildymo sistemomis nesusiliečia. Miesto šiluma vidinei šildymo sistemai atiduodama per šilumokaitį, t.y. per metalines plokšteles yra pašildomas vidinėje sistemoje cirkuliuojantis šilumnešis.
Tokios sistemos privalumai, palyginti su priklausomo tipo sistemomis: automatinis sistemos nuorinimas, automatinis šilumnešio temperatūros reguliavimas pagal lauko temperatūrą, todėl temperatūra patalpose yra visuomet palaikoma vienoda, šildoma efektyviai, sunaudojama mažiau šilumos“, – teigė AB „Kauno energija“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.
Jo teigimu, „termofikacinis vanduo miesto šilumos tinklais visą šildymo sezoną yra tiekiamas tinkamos temperatūros. Jo temperatūra yra didinama ar mažinama atsižvelgiant į prognozuojamą oro temperatūrą.“
Anot specialisto, situaciją dėl temperatūrų svyravimų sprendžia namų administratoriai ir prižiūrėtojai, kurie, to turimomis žiniomis, į situacijas reaguoja operatyviai ir daugiabučiai yra šildomi tinkamai.
Š. Bulota pridūrė, jog miesto šilumos tiekimo tinkle gedimų fiksuota nebuvo.
Įmonės atstovas paaiškino, kokiais atvejais iš radiatorių gali sklisti keistas čiurlenimo garsas ir kaip galima problemą sutvarkyti.
„Dažniausiai vandens čiurlenimo ir panašūs garsai gali būti girdimi jei pastato šildymo sistemoje yra oro. Tai reiškia, kad iš pastato šildymo sistemos būtina išleisti susikaupusį orą užpildant termofikaciniu vandeniu, kad ji tinkamai funkcionuotų.
Taip pat įvairių garsų pastato šildymo sistemoje priežastis gali būti nesureguliuoti ar gendantys balansiniai vožtuvai, ventiliai, cirkuliacinis siurblys ir kita šildymo sistemos įranga. Šios problemos dažniausiai pastebimos pastatuose, kurių šilumos punkto ir šildymo sistemos įranga yra sena bei prie tinklo prijungta pagal priklausomą schemą“, – teigė Š. Bulota.
