Praėjusių metų rugsėjį sužinojome, jog Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, – taip rodė Migracijos departamento turima statistika. Nuo to laiko iki 2024-ųjų pradžios atvykėlių mūsų šalyje dar padaugėjo.
2018 metais, anot renkuosilietuvą.lt, Lietuvoje gyveno 145 tūkst. atvykėlių, daugiausiai – iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos. Šiuo metu didžiausią iš užsieniečių bendruomenę taip pat sudaro ukrainiečiai, antri – baltarusiai.
Bendras visos Lietuvos gyventojų skaičius, dėl buvusių masinės emigracijos laikotarpių ilgokai nesiekęs 3 milijonų, vėl perkopė šią ribą.
Remiantis Registrų centro direktoriaus dar 2015-aisiais patvirtinta bei 2021 m. patikslinta Gyventojų skaičiavimo pagal savivaldybes metodika „Dėl rodiklių, nustatytų pagal gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų, apskaitos duomenis, apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”, buvo paskaičiuota, kad šių metų sausio 1-ąją mūsų šalis turėjo 3 mln. 73 tūkst. 157 gyventojus.
Kauno miesto savivaldybėje 2024 metų pradžioje gyventojų buvo 317 847, o miestą žiedu juosiančio Kauno rajono – 115 137.
Mažųjų kauniečių (iki 6 metų) priskaičiuota 19 758, tokio pat amžiaus rajono gyventojų – 8 855. Pensinio amžiaus (nuo 65-erių iki 74-erių) gyventojų Kauno mieste – 35 876, rajone – 10 002. Nuo 75-erių iki 84-erių – 23 793 miesto bei 5 316 rajono gyventojų, 85-erių bei vyresnių – 9 246 Kauno ir 1 996 rajono gyventojai. (2024 m. sausio 1 d. duomenimis).
Tarp darbingo amžiaus kauniečių statistiškai didžiausia yra 30-39 metų gyventojų grupė, – mieste gyvena 49 837 šios grupės atstovai, o keletą kartų už miestą prie Nemuno, Neries bei Nevėžio bendru gyventojų skaičiumi mažesniame Kauno rajone – 20 687. Reiškia, jaunos šeimos šioje savivaldybėje kuriasi mieliau nei mieste.
Antra pagal gyventojų gausą yra 40–49 metų amžiaus žmonių grupė, Kaune turinti 43 084, rajone – 17 199 gyventojus. Tuo pat metu nuo 50 iki 55 metų gyventojų mieste priskaičiuota 40 412, Kauno rajone – 14 781.
Beje, vyriausia amžiumi Lietuvos gyventoja, pasak Registrų centro, 2024-ųjų sausio 1-ąją buvo 109-erių kaunietė.
Pagal didumą antrajame Lietuvos mieste pernai registruoti 2 529 gimimai, deja, mirčių – gerokai daugiau, – 3 890. Registrų centro duomenys apie civilinės būklės aktų įrašų kiekius byloja, jog per 2023-uosius Kaune buvo sudarytos 1 702 santuokos, o ištuokų per metus registruota 917.
Visoje Lietuvoje pernai atitinkamais dokumentais patvirtinta 26 654 gimimai ir 39 628 mirtys. Santuokų registruota 17 249, ištuokų – 8 122.
Lyginant didžiųjų Lietuvos savivaldybių demografinius rodiklius, akivaizdu, kad tik Vilniuje gimimų skaičius persvėrė mirčių skaičių, – per praėjusius metus sostinėje gimė 9 100 naujagimių, tačiau per tą patį laiką mirė 6 340 žmonių.
Šiuos metus Vilnius pradėjo turėdamas 633 917 gyventojų, nors ne taip seniai – 2020-aisiais jų buvo 550 834. Kauno mieste tuo pat metu (2020 m. sausio 1 d.) gyveno 289 364 žmonės.
