Kalėdų laikotarpis Kaune baigėsi: į miestą įžengė Trys karaliai | Kas vyksta Kaune

Kalėdų laikotarpis Kaune baigėsi: į miestą įžengė Trys karaliai

/ A. Gripkauskaitės nuotr.

Sausio 6-ąją Lietuvoje minima Trijų karalių šventė. Kauno tautinės kultūros centras šia proga kvietė miesto bendruomenę iškilmingai pasitikti Tris karalius ir tradiciškai užbaigti šv. Kalėdų laikotarpį.

Šeštadienį, 15 val., Trijų karalių eisena pajudėjo nuo Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir keliavo Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės.

Prie pagrindinės miesto eglės vyko teatralizuotas sveikinimas „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.

Jaukią šventę kūrė folkloro ansambliai: „Žaisa“, „Alda“, „Gadula“, „Piliarožė“, „Ratilėlis“, „Jotija“, „Kauno bandonija“.

Linksmybės toliau tęsiasi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro salėje, Vilniaus g. 42, kur 17 val. prasidėjo lietuviški šokiai su „Kauno bandonija“.

Apie Tris Karalius

Trys Karaliai – sausio 6 d. švenčiama šventė, kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai, rašoma „Wikipedia“.

Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta: Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais. Ši diena laikoma 13 dienų trunkančio kalėdinio švenčių laikotarpio, vadinamo „tarpkalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis“, pabaiga.

Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės „stovėjimo“ laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės „stovėjimas”, tai laikas, kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. O sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.

Katalikų Bažnyčios liturgijoje sausio 6-oji skirta prisiminti Naujajame Testamente aprašytam įvykiui – iš Rytų į Jeruzalę, stebuklingai žvaigždei nušvietus kelią, atkeliavo trys išminčiai aplankyti gimusio Kūdikio – žydų karaliaus. Radę jį su motina Marija, pagarbino ir atidavė atneštas dovanas – aukso, smilkalų ir miros.

Žmonių sąmonėje Evangelijos išminčiai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras virto karaliais. Tiek bažnytinėje, tiek liaudies ikonografijoje jie vaizduojami su karalių karūnomis ir Kūdikiui skirtomis dovanomis rankose.

Štai iš čia ir išlikusi tradicija sausio 6-ąją bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti pirmąsias jų vardų raides – K+M+B. Senovės lietuviai tikėdavo, kad šis užrašas apsaugos jų namus nuo velnio ir perkūno. XIX a. pr. Žemaitijoje mokantieji rašyti ant visų durų rašė išminčių inicialus, o beraščiai – tik tris kryžiukus. Bitininkai tądien pašventinta kreida apibrėždavo ratą aplink kiekvieną avilį, kad vasarą bitės nepastebėto spiečiaus neišleistų.

Vienas įdomiausių šios dienos papročių – „trijų karalių“ su „žvaigžde“ vaikščiojimas pakiemiais, visus giesmėmis sveikinant ir renkant dovanas. Dar šio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais persirengėlių „karalių“ vaikštynės ne tik Lietuvos kaimuose, bet ir miestuose buvo savita senovinio kaimynų lankymo su Naujųjų metų sveikinimais ir geros kloties linkėjimais tradicija.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA