Kauno rajone, rekreaciniame miške, viena po kitos krenta didžiulės pušys. Gyventojai sako, kad miškas naikinamas, bet paaiškėjo, kad tarnybos kirtimus palaimino. Tačiau rastas kitas pažeidimas: iškirstas ne tik pušynas, bet ir suniokotas šlaitas, kurio judinti nebuvo galima.
„Medžiai nupjauti iki pusės, skubėta, daryta bet kaip, virsta bet kur“, – kalbėjo Karmėlavos gyventojas Marius Kuzminskas.
Visgi miškų tarnyba vyrui savo sklype kirsti medžius leido.
„Pagal leidimą, galima iškirsti 14 pušų ir 6 trešnes, kurios yra medžiagoje“, – sakė Miškų ūkio priežiūros skyriaus vedėjas Gintaras Pušneraitis.
Tačiau čia ne tik pjaunami medžiai, bet ir su specialia technika nukasamas šlaitas.
„Nukasinėjo šlaitą ir rovė kelmus, išrovė spygliuočius, apie 80 metų pušys, nukastas šlaitas, gaunasi skardis“, – teigė Karmėlavos gyventojas Linas Serutkevičius.
O čia savininkui jau prasideda bėdos.
„Jis to šlaito negali nukasinėti, gali nupjauti medžius ir pasirengti proskyną, surašytas nurodymas stabdyti darbus“, – šnekėjo Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Juškauskas.
Norint šlaitą pajudinti reikalingas statybos leidimas.
„Šlaituose nuo 10 laipsnių draudžiama rauti, kasinėti, išpjovus medžius gali atsirasti erozija, gali šlaitas kristi. Ką padarė, kelio statybos leidimą turėtų gauti“, – tikino I. Juškauskas.
Gyventojams nerimą kelia ir kaip medžiai kertami.
„Pušys nuo namo tvoros metras-du metrai, ruošiasi kirsti, neaišku, kur kris, vaikai laksto po kiemą, dirba be jokių apsaugų, apsirengęs, kaip į pliažą“, – šnekėjo Karmėlavos gyventoja Regina Želionienė.
Daugiau šia tema
Aplinkos sergėtojai ir čia rado pažeidimą.
„Paprašius pateikti su pjūklu dirbti pažymėjimą, jo nepateikė, šiuo metu pradėta administracinė teisena, dėl darbų saugos pažeidimo“, – kalbėjo I. Juškauskas.
Pušys kertamos dėl to, kad reikia nutiesti kelią vedantį į sklypą ant kalno. Gyventojai svarsto, kad prieš keletą metų suformuotas sklypas miške, kelia įtarimų.
„Staiga pradėjo tas plotas džiūti, medžiai buvo iškirsti, kažkokiu būdu viduryje miško įforminta valda, privati valda“, – tikino R. Želionienė.
„Ne miško žemėje buvo vykdomi darbai, beželiantys krūmai valomi. Miško žemėje kirtimų nebuvo nustatyta“, – kalbėjo Kauno miškų kontrolės inspektorius Audrius Zikevičius.
Galėtų atsirasti namai
Kauno rajono savivaldybė prieš keletą metų gavo prašymą pakeisti sklypo ant kalno paskirtį į gyvenamąją, kad čia galėtų atsirasti namai.
„Šioje vietovėje yra gautas prašymas, kad bendrajame plane numatyti galimybę gyvenamųjų namų statybos teritoriją“, – teigė Kauno rajono savivaldybės Vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė.
Kauno rajono savivaldybėje vyko bendrojo plano pakeitimo viešas svarstymas. Tad jau ir šalia miško stovint daugiabučiams, neatmetama, kad čia namai atsirasti galėtų, tačiau, kad tai įvyktų dar laukia ne viena procedūra.
„Prielaida, kaip tokia yra numatoma toje dalyje, kur nėra miško. Savivaldybė po miškų tarnybos išvados galės konstatuoti, kad galima plėtra atsižvelgiant į miškų tarnybos pateiktus duomenis“, – sakė J. Kalvinskaitė.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad įtarę nelegalius miško kirtimo darbus Karmėlavos gyventojai į naujienų portalą kreipėsi rugpjūčio pabaigoje. Tąkart situaciją pakomentavo ir Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus atstovai, teigdami, jog privatus asmuo darbus atlieka legaliai, o vietoje nukirstų medžių bus tiesiamas kelias.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai, reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimus pažeidimus kertant mišką Kauno rajone, inicijavo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
Tyrimas pradėtas esą po to, kai buvo paskelbta informacija apie tai, kad Karmėlavoje galimai neteisėtai kertamas miškas, kaip įtariama, nesant statybos leidimo nukasamas šlaitas ir miške galimai neteisėtai suformuoto namų valdos žemės sklypo link tiesiamas kelias.
Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai nutarė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą ir nustatyti, ar nėra daroma žala valstybės ir bendruomenės interesams.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
