Savivaldybės politikai pasirengę pritarti vietinės valdžios ketinimams paimti visuomenės poreikiams kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų teritorijoje esančius statinius, kurie, miesto vadovų nuomone, reikalingi gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms.
Ir ta proga numatoma įgalioti savivaldybės administracijos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui prašymą bei dokumentus dėl statinių (jie bus konkrečiai nurodyti) paėmimo visuomenės poreikiams. O kai minėta tarnyba priims reikalingą sprendimą, prasidės statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tiek statinių, tiek žemės paėmimo procedūros bus vykdomos, laikantis visų teisės aktų.
Tiesa, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius bus įgaliotas pasirašyti sutartis dėl nuostolių, susijusių su dokumento priede nurodytų statinių paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo ir kitus susijusius dokumentus.
Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kada žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus. Vienas iš pirmiau minėtų atvejų numatytas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 9 punkte, – kai tenkinant viešąjį interesą, žemė reikalinga gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms. Savivaldybės pareiga tokiu atveju pagrįsti, kad „konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir, kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę“.
Tuo pačiu savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Už paimamą žemę teks ir atlyginti.
Daugiau šia tema
„Tam, kad būtų užtikrinta tinkama kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų nekilnojamosios kultūros vertybės apsauga, tvarkymas, sudarytos sąlygos viešam pažinimui ir naudojimui, tikslinga suformuoti vientisą teritoriją, skirtą šiam kultūros paveldo objektui. Perėmus Linkuvos dvaro sodybos fragmentų komplekso kultūros vertybės teritoriją visuomenės poreikiams, būtų galima šią dvaro sodybą su visais statiniais tvarkyti kompleksiškai, parengus ilgalaikę jo vystymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams koncepciją.
Linkuvos dvaro sodybos teritorijoje būtų galima vykdyti Kauno savivaldybės funkcijas (kūno kultūros ir sporto plėtojimą; turizmo ir gyventojų poilsio organizavimą, jų bendrosios kultūros ugdymą ir etnokultūros puoselėjimą, paveldo apsaugą) esamus statinius ir teritoriją pritaikant viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, paveldo apsaugai“, teigiama sprendimo projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte, kurį politikams parengė savivaldybės administracija.
„Kas vyksta Kaune“ pažymi, kad daugiau nei prieš porą metų Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 2 d. sprendimu „Dėl kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų (…) teritorijos poreikio visuomenei“ pritarė šio kultūros paveldo objekto teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui. Ir tik šiemet savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. birželio 2 d. įsakymu patvirtino apie 152 303 kv. m žemės sklypo detalųjį planą. Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – konservacinės paskirties žemė, naudojimo būdas – kultūros paveldo objektų žemės sklypai.
Planuojamoje teritorijoje planuojama paimti Mosėdžio g. 66, 70, 69, 67, 77, 71, 73, 68, 75, 62 statinius. Numatyta suformuoti žemės sklypą Linkuvos dvaro sodybos fragmentams, suplanuoti optimalų inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą. Teritoriją planuojama pritaikyti visuomenės poreikiams, rekreacijai, želdynams, parkui įrengti, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui ir naudojimui.
UAB „Kelprojektas“ 2023 m. rugpjūčio mėn. parengė sąnaudų ir naudos analizę, kuria pagrįstas minėtoje teritorijoje esančių statinių, paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas, kai tenkinant viešąjį interesą, žemė reikalinga gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms.
„Priėmus šį sprendimą, galiojančių teisės aktų pakeisti ir/ar naikinti nereikės. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo projektas nėra norminis teisės aktas, sprendimas nebus skelbiamas Teisės aktų registre. Lėšų poreikis ir šaltiniai – šiam sprendimui įgyvendinti numatytos Savivaldybės biudžeto lėšos“, – paaiškino savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio specialistė Lina Greblikienė.
Konkreti biudžeto lėšų suma, o tiksliau, kiek mokesčių mokėtojams atsieis Linkuvos dvaro „paėmimas“ visuomenės reikmėms, kol kas nėra žinoma.
