Rugpjūčio 22-ąją socialinėje erdvėje publicisto, rašytojo Andriaus Užkalnio užvirtas žodžių karas sulaukė atgarsio. Į kandžias replikas žurnalistams sureagavo Andrius Tapinas, o šiandien (rugpjūčio 23 d.) naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ Vidas Mačiulis patvirtino, jog nusprendė netylėti ir imtis veiksmų – kreipsis į policiją ir teismą.
Vakar feisbuke A. Tapinas viešai pasidalijo A. Užkalnio įrašu, kuriame publicistas Lietuvos televizijos žurnalistą, redaktorių V. Mačiulį išvadina „sovietine daržove“ ir kitais bjauriais epitetais.
„Laba diena. Durniausias būdas reklamuoti man restoranus: ten eina Vidas Mačiulis. Vidas Mačiulis yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti.
Su šia geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą. Už jį baisiau yra tik Šurajevas, veidmainė nuo***a bobos šukuosena, ir Tapinas.“
„Ateikite paragaut, ten Mačiulis valgo.“ Aš greičiau pas jūsų mamą ateisiu, nes ji mažiau kam čiulpia“, – įraše replikas svaidė A. Užkalnis.
Šis A. Užkalnio įrašas netrukus buvo ištrintas, vėliau pasirodė, kaip A. Tapinas įvardijo, pseudoatsiprašymas.
„Ištryniau savo negražų postą apie Vidą Mačiulį ir jo atsiprašau. <…> Viešumas yra kontaktinis sportas. Kartais neapskaičiuoju poveikio ir dozės. Gaila“, – rašė A. Užkalnis.
Daugiau šia tema
Vis dėlto, įrašas pro akis neprasprūdo – į jį sureagavo A. Tapinas, kuris negailėjo kritikos pareikštoms A. Užkalnio replikoms. Įrašą pamatė ir labai nustebo V. Mačiulis.
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistams V. Mačiulis sutiko duoti trumpą komentarą apie tai, kaip jis reagavo į susiklosčiusią situaciją ir kokių veiksmų žada imtis A. Užkalnio atžvilgiu.
– Antradienį socialinėje erdvėje pasirodė A. Užkalnio įrašas, kuriame jis skaudžiai apeliavo ir į jus. Kaip jūs į tai reagavote? Ar nustebino tokios jo replikos?
– Vakar juokiausi ir šiandien ryte aš jau be niekieno nusprendžiau. Aš jau turėjau ne vieną bylą – ir baudžiamąją – dėl garbės ir orumo. Visas jas laimėjau ir šįkart privalau, kad kolega (jei taip galima vadint A. Užkalnį) suprastų, kad negalima žodžiais drabstytis. Jau ne vieno ėmiausi, kad apginčiau ir kitų kolegų garbę – keliaus į teismą.
Nei jis mano feisbuko draugas, nei jis mano gyvenime draugas, aš su juo jokių reikalų neturėjau, bet vadinasi užkliūvu, kad pagal pasą jau labai senas, bet jaučiuosi jaunesnis už tą, kuris taip rašo. Gal jis pavydi? Gal iš pavydo ar iš kažko… Nežinau, labai nustebau, kad Tapinui parašius atsirado gal apie 900 pritariančių ir mane visi aukština, giria. Vadinasi, galiu apie save kaip noriu galvot, bet žmonės įvertina ir mato, kad nebuvau ir nesu tokio lygio kaip jisai.
Kitas dalykas, kas žino mano ožiaragišką charakterį, aš esu labai užsispyręs – ko siekiu, tą pasiekiu. Kitaip negaliu. Galiu būt atlaidus ir daug kur atlaidus, daug kam, bet dėl savo ar šeimos garbės ir orumo aš niekada neatleidau ir neatleisiu niekam. Man labai juokinga, kai atsiprašo ir šalia vėl įdėta vėl ta pati medžiaga. Koks čia atsiprašymas? Apdergia purvais ir sako – „Atsiprašau, kad aš taip padariau“. Čia jau žemiau juosmens kerta.
Aš esu pagaliau žurnalistas, 10 metų buvau Lietuvos žurnalistu ir leidėju, Etikos vyr. komisijos pirmininku ir pavaduotoju, ir nariu – gindavau nekaltus kolegas, kuriuos ten kažkas tąsydavo už vieną ar kitą žodelį, bet aš visada už tai, kad mes būtume dori, sąžiningi ir suprastumėm, kad taip negalima rašyt. Nesvarbu, ar ant sienos, ar socialiniuose tinkluose, ar savo leidinyje, ar kur kitur.
Čia yra nusikaltimas – ne tik prieš žurnalistinę etiką, bet ir žmogiškasis nusikaltimas. Aš noriu, kad šitas populiarus buvęs pilietis, man atrodo, dabar jau jam saulė nusileidus, prabustų ir pagalvotų, kad ne visi jo bijo – gal bijo tie, kurie valdo restoranus, ateina Užkalnis ir rašo, kaip jie maitina ar ką.
Nežinau, kodėl čia dabar toks įvaizdis, kad aš einu į restoranus – aš apskritai neinu į restoranus, o jis save pateisindamas – kur Mačiulis eina, ten ir jis, bet jam šlykštu. Aš kaip pilietis, kaip žurnalistas ir kaip žmogus turiu sustabdyti štai tokį purvų drabstymąsi.
– Ar planuojate, o gal jau kreipėtės dėl šios situacijos į teisėsaugą?
– Kreipsiuosi, parašyt dėl garbės ir orumo pareiškimą čia 5 minučių darbas – tai padarysiu. Be to, turiu labai daug darbų. 55 metai televizijoje, žurnalistikoje – 58 metai, su ta pačia laida „Krepšinio pasaulyje“ – 31 metai.
– O ar žadate tęsti darbus su savo laida „Krepšinio pasaulyje“?
– Pavasarį buvau nusprendęs – turiu idėjų, turiu minčių, norėčiau padaryt kelis dokumentinius filmus, kuriuos dabar televizija rodo. Galvojau „ai, gal užtenka, kam čia man reikia?“, bet va, kažkas nori mane padaryt kvailiu, nusenusiu ar nepilnapročiu (patys tokie būdami), aš galvoju – „viskas, toliau rengiu „Krepšinio pasaulyje“, taip, kad niekada nesakyk niekada. Įrodysiu, kad aš dar jaunas – ir širdim, ir protu.
Man neaišku tik viena – kuo ir kodėl aš užkliuvau. Žinoma, galiu pasakyt, kad be abejonės turiu priešų kabutėse, kurie man pavydi ir į akis pasako, visko pavydi. Bet tegul jie džiaugiasi. Aš vis vien galvoju, kad 90 procentų yra už mane – kas žino mane iš ekranų ar kaip žmogų.
– Bent viena geroji naujiena, kad tęsite darbus. Andrius Tapinas šiandien feisbuke pasidalijo ir nauju įrašu apie šią situaciją, žmonės komentaruose jus palaiko.
– Nežinau, dėl ko manęs nekęst – nei aš jam konkurentas, nei jis krepšiniu domisi. Tik viena žinau – bandė kažkada „Europos“ laikraštis, bandė „XXI amžius“ Kaune ir nieko nepadarė, o su kiekviena tokia bjaurastim, su melu, su užgauliojimais mano autoritetas tik augo ir aš tikiuosi, kad po šito išaugs. Netyliu ir visus raginu. Nereikia būt stručiais, įkišt galvą į smėlį ir laukt – ne, pamatot ir kreipkitės į teisėsaugą, tegul jie sprendžia.
Aš neparašiau nei vieno atsiliepimo – nei po Užkalniu, nei po Tapinu. Paskaičiau, pažiūrėjau, bet aš kitokiom priemonėm save ginu ir mokau kitus, kad reikia visiems taip daryt. Kolegas žurnalistus perspėju, kad mes turim sąžinę, turim turėt dvi akis, vieną galvą, bet ir vieną širdį. Visada sakau, kaip tu jaustumeis, jaunas ar senas žurnaliste, jeigu vietoj Vido Mačiulio būtų parašyta „Andrius Užkalnis toks ir toks“. Reikia pagalvot – o jeigu apie mane taip kažkas?
Pokalbio pabaigoje V. Mačiulis akcentavo, kad visuomet yra svarbu jausti žodžio galią, atsakomybę už tai, kokius žodžius transliuojame, kokį elgesį demonstruojame. Ir privalu kovoti su neteisybe – pamačius ją, neužmerkti akių, reaguoti ir ginti savąją garbę bei orumą.
