Sunku ir prisiminti, ką mokiniams kažkada tekdavo mokykloje atmintinai iškalti anais, ne tokiais tolimais, laikais. Ir iš visų, beje, rusų kalba senų senovėje sukurtų eilėraščių, jau šių dienų realybėje kažkodėl neretai „atsigamina“ mintyse tokios eilutės, pagal laisvą vertimą skambančios maždaug taip: „aš paminklą sau pastačiau, – ne rankų kūrinį. Link jo neužžels liaudies išmintas takas…“
Taigi, ateis ruduo, ir turėsime paminklą (obeliską), o kas norės, eis link jo (tiesa, toje kauniečių širdims bene švenčiausios gatvės – Laisvės alėjos – „užsibuvusioje“ nerestauruotoje atkarpoje). Džiaugsis, didžiuosis (?) kiek tik norės, taip sakant, visai už dyką.
Ir tada tie, kurie „skalambijo“, kad Kauno miesto savivaldybei pastaraisiais metais tik komercinių objektų statybos labiausiai rūpi, turės patylėti. Nes, pavyzdžiui ne kas kitas, o jokiose strategijose anksčiau neminėtas obeliskas į šoną nustūmė vieną iš tokių objektų – UAB „Stoties turgaus“ paviljono su automobilių „saugykla“ statybą. Nebūtinai taip atsitiko dėl to, kad už pastarąjį objektą obeliskas bent keliolika kartų pigiau atsieis kauniečiams, savo pajamų mokesčiais kas mėnesį pildantiems miesto savivaldybės biudžetą. Tiesiog kažkam labai prireikė paminklo sau?..
Situacija turguje nepakitusi
Šios savaitės penktadienį portalas „Kas vyksta Kaune“, pasitikslinęs, ar jau prasidėjo senokai reklamuojama paviljono turguje statyba, iš savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus išgirdo: neprasidėjo. Kol kas vyksta šio objekto projektavimas. Anksčiau visuomenei buvo pristatyti tik projektiniai pasiūlymai. Kiek tiksliai kainuos statyba, paaiškės tuomet, kai bus parengtas projektas. Tiek jo parengimą, tiek paviljono pastatymą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Atmenat, prieš keletą metų miesto valdžia kalbėjo radusi būdą, kaip likviduoti turgų prie Kauno geležinkelio stoties valdančią uždarąją akcinę bendrovę. Priminsiu, miesto savivaldybei priklauso joje tik 51 proc. akcijų, tačiau be likusių akcijų savininkų ( UAB „Trasinta“, „Raidė“, Gintaro Skobo ir Juozo Miltenio) pritarimo neįmanoma priimti vienašališkai sprendimų dėl turto valdymo. Tiesa, savivaldybė sugebėjo įtikinti Vyriausybę patikėti jai valstybinės žemės sklypą, kuriame turgus yra. Po truputį tikimasi pasiekti galutinį užsibrėžtą tikslą.
Tiesa, kol savivaldybės vadovams į galvą nešovė mintis imtis komercinio centro prie geležinkelio stoties statybos, „Stoties turgaus“ bendrovės pajamos buvo gerokai didesnės nei dabar, ir ji nedirbo nuostolingai. Įmonės įstatinis kapitalas, pasak rekvizitai.vz.lt, – 2 mln. 43 tūkst., eurų. Kredito rizika – aukšta.
Pernai pardavimo pajamos buvo 23 224 eur., o 2019-aisiais jos siekė apie 312 tūkst. eurų. Sodros duomenimis, 2019 m. čia dirbo 9 apdraustieji darbuotojai. Dabar dirba tik vienas – „Stoties turgaus“ direktorius Saulius Tumonis.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog jį „atlaisvinti nuo užimamų pareigų“ tikėtasi netrukus po to, kai prieš keletą mėnesių valdančioji savivaldybės tarybos dauguma nepatvirtino įmonės praėjusių metų veiklos ataskaitos. Nenuostabu, kad finansų – katino ašaros, – juk net ir mokesčių iš turguje prekiaujančių asmenų surinkimas atimtas iš jį valdančios bendrovės ir perduotas savivaldybės biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“.
Kauno politikams siūloma netvirtinti „Stoties turgaus“ pernykštės veiklos ataskaitos
Nei prekiautojų, nei pirkėjų čia nėra tiek daug, kiek norėtų disponuojantieji miesto biudžeto lėšomis
…tai gal statybas Kauno savivaldos pinigais nulemia tai, kad pats „procesas“ kai kam labai jau prie širdies? Tačiau mes nesam naivuoliai ir nesitikim, jog kas nors ims ir prisipažins nei iš šio, nei iš to, kad per statybas kai kas „nubyra“…
Apie statybas užsiminus bendrovės direktoriui, šis tik tiek pasakė: „fiziškai jokia paviljono statyba turguje nevyksta. Jei būtų pradėta, visi matytų…“.
Beje, iš karto turiu pripažinti, kad šią savaitę „Kas vyksta Kaune“ kalbintas telefonu įmonės vadovas nebuvo linkęs atvirauti. Paklaustas, kaip sekasi, lakoniškai atsakė: „tebedirbu, o kaip bus toliau, – nežinau“.
Nuo 2006-ųjų UAB „Stoties turgus“ įvairiuose teismuose dalyvavo 18 bylų, iš jų 9 – civilinės, 7 – administracinės, 2 teismingumo. Trijose bylose įmonė – ieškovė, 10 – pareiškėja, 5 – atsakovė (šaltinis – INFOLEX).
Bylinėjimasis dar tęsiasi, – tik tiek pavyko sužinoti, o dėl ko, – bendrovės direktorius S. Tumonis nepatikslino. Tik pridūrė: „kai procesas baigsis, galėsite apie tai parašyti“.
…Netruks baigtis vasara. Gėlių prekiautojai ne tik šiame, bet ir visuose kituose turguose, kuriuos Kauno miesto savivaldybė yra privatizavusi jau ne prieš vieną dešimtį metų, po truputį rengiasi didžiajai kardelių bei kitų ryškiaspalvių žiedų prekybai mokslo metų pradžios išvakarėse. Nors didieji prekybos tinklai jau seniai gėlėmis prekiauja net pigesne kaina, turgūs taip pat susilaukia pirkėjų.
Bet pramoninių prekių asortimentas turguje prie stoties lėtai keičiasi, nes jas perkančiųjų ne parduotuvėse, deja, dabar nėra tiek daug, kaip būdavo, pavyzdžiui, praeito dešimtmečio pradžioje ar dar ankstesniais metais. Prekyba maistu koncentruojasi gretimoje su minimu turgumi „halėje“, privataus savininko įrengtoje buvusiame kino teatre „Planeta“ (Vytauto prospekte). Ir tame turguje po stogu irgi gan retą dieną būna užimtos visos prekybos vietos…
Skola – ne rona
Oficialiai dar neįvardinta, kiek tiksliai kainuos miesto valdžios rūmams (tiksliau – mokesčių mokėtojams kauniečiams) turgaus paviljono statyba, kuri, savivaldybės politikų daugumos nuomone, yra būtina, norint sutvarkyti apleistą vietą prie „Kauno vartų“. Bet lėšų šaltinis – aiškus, – savivaldybės biudžetas. Tik vargu ar kas jau paskaičiavo, o ir per kokį laikotarpį tikėtina sugrįš į biudžetą tame komerciniame paviljone „uždirbtos“ lėšos, išleistos šio objekto statybai. Dabar svarbu statyti, o toliau – kaip Dievas duos?
Tačiau gal turėtų būti nelabai patogu iš biudžeto semti kelis milijonus eurų dėl nesusijusių su savivaldybės funkcijomis statybų? Švelniai pasakius (kol dar jokios tarnybos iš šalies nepasidomėjo), ne visai etiška? Ir skolintis neparanku, kai tokios aukštos palūkanos. Tuo labiau, kad skolas anksčiau ar vėliau tenka atiduoti. Juolab, tokiam solidžiam skolininkui, kaip Kauno miesto savivaldybė.
Turgaus paviljono statybos nerasime sąraše tų objektų, kuriems šiais metais Kauno miesto savivaldybė pasiskolino netoli 8 mln. eurų: Lengvosios atletikos maniežo statybai – 2,85 mln., bendrabučio Lampėdžių g. 10 atnaujinimo ir pritaikymo savarankiško gyvenimo namų bei savivaldybės būsto poreikiams projekto įgyvendinimui – 2,5 mln., Ateities plento tęsinio nuo Palemono g.l iki T. Masiulio g. tiesybai – 2 mln., Mokslo ir technologijų populiarinimo centro Kaune sukūrimui – 526 tūkst. eurų.
Beje, pateiktų projektų numatomos sąnaudos ir tikslingumas, imant 7,85 mln. eurų ilgalaikę paskolą, vertintas nebuvo. Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito skyriaus išvadoje dėl savivaldybės prisiimamų ilgalaikių įsipareigojimų (sausio 20 d.) buvo pasakyta: „Mūsų nuomone, egzistuoja rizika, kad didėja savivaldybės biudžeto lėšų poreikis savivaldybės prisiimtiems skoliniams įsipareigojimams vykdyti, nes kredito paskolų rinkoje nėra palankios skolinimosi sąlygos.“
