Rugpjūčio 9 dieną į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Rusijos ambasados atstovas. Jam įteikta nota, išreiškianti griežtą protestą dėl Rusijos Federacijos valdžios atstovų veiksmų Lietuvos diplomatinės atstovybės kultūros centro Maskvoje (Jurgio Baltrušaičio namų) atžvilgiu.
Kaip nurodoma ministerijos pranešime, rugpjūčio 9 dieną, ryte, Lietuvos URM gavo informaciją, kad Rusijos Federalinės valstybės turto valdymo agentūra (Rosimuščestvo) apribojo patekimą į J. Baltrušaičio namus.
Susitikimo metu Rusijos ambasados atstovui pabrėžta, kad 1961 metų Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių nurodo, jog atstovybių veikloje naudojamos patalpos neliečiamos. Priimančiosios valstybės valdžios atstovai negali į jas įeiti negavę atstovybės vadovo sutikimo.
Pagal Vienos konvenciją, priimančioji valstybė taip pat privalo imtis visų reikiamų veiksmų atstovybės patalpoms apsaugoti nuo bet kokio įsiveržimo ar žalos padarymo ir užkirsti kelią bet kokiam atstovybės rimties sutrikdymui ar orumo pažeminimui.
J. Baltrušaitis (1873 m. gegužės 2 d. Paantvardys, Jurbarko valsčius – 1944 m. sausio 3 d. Paryžius) – Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. 1885–1893 m. mokėsi Kauno gimnazijoje, ją baigęs gyveno Maskvoje. 1898 m. baigė Maskvos universiteto Gamtos skyrių, kartu studijavo literatūrą, mokėsi kalbų. Poliglotas, mokėjęs 15 kalbų.
Vienas žymiausių rusų ir lietuvių simbolistų, rašęs abiem kalbomis. Poezijai rusų kalba (apie 300 eilėraščių) būdinga amžinųjų būties tiesų, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, elegiška rimtis, abstraktūs simboliniai vaizdai, klasikinė forma. Į lietuvių kalbą J. Baltrušaičio eilėraščių išvertė Balys Sruoga, Faustas Kirša, Linas Broga.
