Kaune ketvirtadienį buvo tęsiamas teismo procesas, kuriame sukčiavimu ir sveikatos sutrikdymu kaltinamas liūdnai pagarsėjęs šio miesto šundaktaris, odontologu apsimetinėjęs 64 metų Artūras Girsas, po kurio „gydymo“ klientai patirdavo skaudžias ir sudėtingas komplikacijas.
Paskutinio posėdžio metu Kauno apylinkės teisme buvo apklausti keturi liudytojai: profesionali odontologė, gydžiusi buvusiai A. Girso 86 metų klientei sukeltas komplikacijas, nukentėjusiosios anūkas, apsišaukėlio kaimynė, taip pat automobilio, kuriuo jis naudojosi vykdamas į klientės namus, formali savininkė.
Specialistė neslėpė savo pasibaisėjimo jokio medicininio išsilavinimo neturinčio, staliaus pagal profesiją darbo „kokybe“.
A .Girsas buvo įpareigotas atsinešti į šį teismo posėdį savo darbo įrankius, kuriuos naudojo, atlikdamas pensininkei dantų protezavimą.
Jis atsinešė du „instrumentus“, iš kurių vienas yra skirtas pedikiūrui.
„Nežinau, ką galima su juo daryti, – ištarė liudyti pakviesta specialistė, apžiūrėjusi antrą įnagį, – gal kas nors odontologijoje prieš 50 metų tokius ir naudojo“.
Trečio „instrumento“ – seno, rūsyje laikyto aparato A. Girsas nepristatė, nes jis, pasak apsišaukėlio, yra pernelyg sunkus.
Per kratas pas A. Girsį rasti įrankiai
Nuskausminamieji nesuveikė
Teisme apklausiama odontologė buvo apstulbusi, kaip galima tokiais būdais teikti su dantų gydymu, jų protezavimu susijusias paslaugas.
Nieko panašaus per savo darbo praktiką specialistė nebuvo mačiusi, išskyrus porą ankstesnių atvejų, kuomet į ją taip pat kreipėsi nuo A. Girso nukentėję klientai.
„Gydydamas“ šioje byloje nukentėjusiąja pripažintą 86 metų pacientę, jis cementavimo procedūrą atliko ant atvirų šaknų.
Nuskausminamieji pensininkei neveikdavo, kadangi jis juos leisdavo ne į dantenas, o į lūpas.
„Apžiūrėdama ją, iškart supratau, kieno tai darbas“, – pasakojo odontologę, pirmą kartą kitus A. Girso „nugydytus“ žmones priėmusi dar 2015 metais.
Nenorėjo skaudinti močiutės
Teisme liudijęs pensininkės vaikaitis prisiminė, jog jos protezai atrodė itin nekokybiškai, tačiau jis kurį laiką tylėjo, nenorėdamas jos įskaudinti.
Artimiausias posėdis įvyks rugsėjo 18 dieną.
Tikimasi, jog iki tol pavyks sulaukti ekspertų, kuriems bus pateikti kaltinamojo atsinešti į teismą „įnagiai“, išvadų.
Šundaktariui sveikatos sutrikdymą ir sukčiavimą iš savanaudiškų paskatų gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.
Nukentėjusi nuo A. Girso pensininkė yra silpnos sveikatos, į teismą ji atvyksta, būdama neįgaliojo vežimėlyje. Senolė tvirtino patyrusi 1,5 tūkst. eurų turtinius nuostolius ir 2 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą, pateikdama apsimetėliui atitinkamo dydžio ieškinį.
Artūro Girsio teismas
Dantys lūždavo, pūliuodavo, trupėdavo
Ši baudžiamoji byla A. Girsui – jau trečioji.
Anksčiau jis dukart buvo teistas už neteisėtą vertimąsi komercine, finansine ir profesine veikla, tačiau kalėjimo išvengdavo net ir kartojantis nusikaltimams. Jam būdavo skiriamos švelnios bausmės, lygtinumas arba laisvės apribojimas.
Iš viso nuo apsišaukėlio odontologo pirmose dvejose bylose nukentėjo daugiau nei 20 žmonių, kuriems teismai įpareigojo atlyginti bendrą beveik 40 tūkst. eurų žalą. Tačiau teisingumas šiose, kaip ir daugybėje kitų istorijų, smarkiai šlubuoja – A. Girsas niekur oficialiai nedirba, savo vardu neturi turto, tad skolų neatiduoda, o institucijoms nesugebant jo izoliuoti, susirasdavo vis naujas aukas.
Patiklių gyventojų jis ieškojo maždaug nuo 2009 metų, dėdamas į laikraščius skelbimus apie neva nebrangiai kainuojančias odontologines paslaugas. Dažniausiai atsiliepdavo pigios kainos suvilioto pensinio amžiaus žmonės, vėliau turėdavę ne tik papildomai mokėti už šarlatano broko taisymą, bet ir patirdavę didžiulius skausmus.
Po vizitų pas apgaviką jie skundėsi dantų lūžimu, pūliavimu, trupėjimu, veido tinimu ir nepakeliamu skausmu.
Daugiau šia tema
„Gydė“ grąžtu ir replėmis
Ankstesnėse bylose šokiruojančių faktų buvo ne mažiau nei dabartinėje.
Klientai buvo „gydomi“ tikru grąžtu, replėmis, nagų šlifavimo aparatu.
Kaip jis tikrindavo dantis, sveiki jie ar ne? A. Girsas dėstė padaužydavęs per juos savo įrankiu: „Jei pacientas atšokdavo, vadinasi, dantis sugedęs“.
Pasak nukentėjusiųjų, dantys būdavo klijuojami acetoniniais klijais.
„Grąžtas veikė labai garsiai ir buvo visiškai nepanašus į tuos, kuriuos naudoja kiti dantų gydytojai. Tuo metu skausmą šiaip ne taip ištvėriau, bet jeigu reikėtų viską pakartoti, tikrai nebeiškęsčiau“, – portalui lrytas.lt anksčiau pasakojo vienas pirmųjų nukentėjusiųjų Leonas G., atidavęs apsišaukėliui už dantų protezavimą visas savo santaupas.
Stebėdavo, kaip dirba tėvas
Stalius pagal profesiją A.Girsas jaunystėje atidžiai stebėdavo, kaip dirbdavo jo tėvas – latvių tautybės profesionalus dantų technikas.
Sūnus laikui bėgant pamanė, jog žinių jam pakanka ir pats galėtų gydyti dantis, ėmė skelbtis spaudoje.
A.Girsas iš pradžių priimdavo patiklius žmones savo ir savo dukters butuose Kaune, Dainavos rajone, odontologijos kabineto nė kiek neprimenančioje namų aplinkoje, neišduodamas jiems čekių, prisistatydamas tiktai vardu.
Manoma, jog vėliau, mėtydamas pėdas, pas trečios bylos auką jis pats atvykdavo BMW, kuris oficialiai priklauso jo pažįstamai moteriai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
