Trečiadienio vakarą žiniasklaidą apskriejo naujiena apie Prienuose į medį įvažiavusį autobusą. Eismo įvykio metu nukentėjo 14 žmonių, iš kurių 7 pristatyti į Kauno ir Prienų ligonines. Paaiškėjo, jog nelaimė galėjo įvykti, nes vairuotojui įgėlė vabzdys ir vyrui galimai prasidėjo stipri alerginė reakcija. Docentė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos (LAKID) prezidentė, „CD8 klinikos“ gydytoja Jūratė Staikūnienė-Kozonis paaiškino, kokie simptomai išduoda pavojingą alergiją ir ką daryti jai prasidėjus.
Karštomis vasaros dienomis daugiau laiko praleidžiame lauke, gamtoje ir sutinkame nepageidaujamų vabzdžių, kurie sukelia nemalonius potyrius jiems įgėlus. Kiekvienas asmuo į vabzdžių įgėlimus reaguoja skirtingai. Vieniems įkandimo vieta vos parausta, kiti jaučia niežulį, o įkandimo vieta ištinsta, tretiems tokie įkandimai gali baigtis daug liūdniau.
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė aiškina, jog Lietuva pasaulyje niekuo neišsiskiria ir tarp mūsų yra gyventojų, kurie alergiški plėviasparnių vabzdžių būrio nariams. Šiam būriui priklauso bitės, širšės, vapsvos ir kamanės – pastarosios daug žalos nepridaro, tačiau likusieji vabzdžiai gali sukelti mirtiną alerginę reakciją.
Kokie simptomai praneša apie pavojų?
Įgėlimo vietoje greit pasimato pirmieji požymiai, jog čia pasidarbavo nuodingas svečias. Nors net ir 5 centimetrų raudonas, niežtintis guzas gali atrodyti nekaip, tai nepriskiriama stipriai alerginei reakcijai. „CD8 klinikos“ gydytoja J. Staikūnienė-Kozonis įvardija, kokie simptomai signalizuoja apie prasidedančią pavojingą alerginę reakciją.
„Alerginę reakciją atpažinti galima, jei pradeda labai niežtėti, tinti didesnis plotas. Gali ištinti net tarp dviejų sąnarių – pavyzdžiui, įgėlė į blauzdą, o ištino čiurna ir kelias. Atsiranda sisteminiai požymiai, žmogus labiausiai pradeda jausti niežėjimą ne tik toje vietoje, bet visame kūne, ypač delnuose. Atsiranda karščio banga, vieni jaučia metalo skonį burnoje, kiti gali jausti sunkumą ant krūtinės, svaigulį, dažną širdies plakimą. Kitus pykina, vemia, jaučia pilvo skausmus. Tampa sunku kvėpuoti, lyg juntamas kąsnis gerklėje, tinsta ausų kaušeliai, lūpos. Viskas vyksta labai greitai, per kelias minutes.
Odos pakitimai, patinimai ir paraudimai yra labai dažnos reakcijos, tokios reakcijos pasireiškia 9 iš 10 gyventojų. Retesni, pavieniai atvejai, kai iš karto atsiranda sunkumas krūtinėje, svaigulys, silpnumas ir žmonės praranda sąmonę, nes juos ištinka anafilaksinis šokas“, – apie alergines reakcijas kalba J. Staikūnienė-Kozonis.
Daugiau šia tema
Alergija įgėlimams išsivysto palaipsniui
Anot gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės, anafilaksinis šokas neištinka pirmą kartą įgėlus vabzdžiui. Ši alergija vabzdžiams yra būdinga pakartotiniems įgėlimams, kai ilgainiui vystosi stipri reakcija nuodų alergenui. Ji pabrėžia, kad mokyklinio amžiaus ir vyresni asmenys gali būti alergiški vabzdžiams neturėdami jokių kitų alergijų.
„Nereikia paniškai bijoti, kad man įgels ir aš būsiu alergiškas. Dažniausiai reakcija įgėlimams sunkėja palaipsniui, atsiranda dilgėlinės tipo bėrimas, tinimai ir nebūna šoko reakcijos pradžioje. Labai dažnai šią alergiją turi ne maži vaikai, o vyresni žmonės. Reikia nuraminti, kad kūdikiai ir maži vaikai tikrai tokių alerginių reakcijų neturi. Priklauso nuo įgėlimų, kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad pradės vystytis alergija.
Dažniausiai tokios alergijos prasideda mokyklinio amžiaus vaikams. Todėl nereikėtų laukti, kol prasideda šokas, kilus abejonių – kreiptis į alergologą konsultacijai. Alergijos lygis yra nustatomas kraujo tyrimais, sužinoma, kuriems vamzdžiams pasireiškia alerginė reakcija. Ši alergija yra gydoma, galima taikyti imunoterapiją, kurios metu atliekamas nujautrinimas vabzdžių nuodais, taip apsaugant save nuo pasikartojančios anafilaksijos. Tokios procedūros veiksmingumas siekia 95 proc., ji yra tinkama tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms“, – apie alergiją vabzdžių įgėlimams sako J. Staikūnienė-Kozonis.
Kaip apsisaugoti ar apsaugoti kitą?
Žmonės, kurie sužino apie savo alergiją vabzdžių įkandimams, su savimi visada turėtų turėti automatinį adrenalino injektorių, kad išvengtų skaudžių alergijos pasekmių. Jį išrašo tiek skubios pagalbos gydytojai kreipiantis dėl alerginės reakcijos, tiek gydytojai alergologai.
„Prasidėjus alerginei reakcijai, kuo skubiau reiktų susileisti adrenalino (epinefrino). Jeigu žmogus adrenalino injektorių pamiršo ar jo neturi, reiktų kuo skubiau skambinti greitajai pagalbai ir laukti jų atvykimo. Laikas šiuo atveju labai brangus, nes alerginė reakcija gali baigtis mirtimi“, – aiškina gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė.
Anot LAKID prezidentės J. Staikūnienės-Kozonis, tabletės nuo alergijos anafilaksinio šoko metu nepadės. Ji taip pat priduria, ką galėtų padaryti prašalaičiai, pastebėję, kad žmogų ištiko stipri alerginė reakcija.
„Pašaliniai, jei pamato, kad kitam prasidėjo alerginė reakcija, taip pat turėtų kuo skubiau kviesti pagalbą ir ištraukti geluonį, jeigu tai yra bitė, nes odoje likęs geluonis toliau leidžia nuodus. Netraiškyti geluonies, o jį ištraukti. Jei neturite pinceto, galima panaudoti banko ar kitokias korteles. Taip pat galima šaldyti įgėlimo vietą.
Jeigu žmogui svaigsta galva, darosi silpna, reiktų jį paguldyti, pakelti kojas, kad daugiau kraujo subėgtų į galvą. Jeigu žmogų pykina, guldome ant šono, kad neužspringtų. Jeigu žmogų dusina, tada reiktų jį pasodinti“, – patarimus dalija specialistė.
Tokioje situacijoje svarbiausia nepasimesti ir suteikti reikiamą pagalbą. Gydytojos teigimu, adrenalinas Lietuvoje kompensuojamas – ji ragina pasinaudoti šia galimybe, kad ištikus nelaimei žmogui būtų galima suteikti reikiama pagalbą.
„Jeigu žinai, kad esi alergiškas, visada reikia turėti adrenaliną su savimi ir mokėti juo naudotis. Dažnu atveju gyventojai nedrįsta susileisti vaistų, o aš sakau, „jei jums kilo mintis – reikia ar nereikia leisti adrenaliną, vadinasi, jums reikia jį susileisti“. Adrenalinas yra natūrali medžiaga ir ji gelbsti gyvybes“, – patikina J. Staikūnienė-Kozonis.
